Pratybos - klasėje ir jūroje
Mintis įrengti tokią klasę gimė pernai, kai LJM darbuotojai ir Klaipėdos kadetų mokyklos pedagogai pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
„Jau seniai svajojome įrengti ekperimentariumą, kuriame vaikams būtų galima vaizdžiai paaiškinti, kodėl geležiniai laivai plaukioja jūromis ir neskęsta. Kadetų mokykloje atidaryta Laivo fizikos klasė - sumažintas tokios edukacinės erdvės modelis“, - pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Kadetų mokyklos įrengtoje specializuotoje klasėje jaunuosius jūrininkus pagal muziejininkų ir pedagogų parengtas programas mokys edukatoriai. Čia vyks ne tik laivybos fizikos pamokos, bet ir istorijos, geografijos, dailės, literatūros užsiėmimai.
Klaipėdos savivaldybė parėmė naujos švietimo erdvės kūrėjų pastangas plėsti moksleivių akiratį, artinti juos jūros. Laivų modeliais, stendais, kitokiais jūreivystės paveldo eksponatais praturtinta klasė bus atvira ir kitoms uostamiesčio mokykloms.
Kadetų mokyklą globoja ir Klaipėdos universitetas - išplaukę į Baltijos platybes šiai įstaigai priklausančiu dvistiebiu burlaiviu „Brabander“ vaikai mokosi kelti bures atviroje jūroje.
Sužinos, kodėl laivai plaukia
Lietuvoje jūrų muziejus - pirmoji šalyje kultūros įstaiga, ne žodžiais, o darbais prisidedanti prie ugdymo procesų – Kadetų mokyklos specializuota klasė pritaikyta teoriniams ir praktiniams užsiėmimams.
„Moksleiviai, patys pabandę sutvirtinti burlaivio korpuso lentas, supras, kaip veikia balasto sistema, galės pasigaminti laivelių, juos plukdyti, mėginti panardinti, iškelti povandeninio laivo modelį“, - kalbėjo projektą kuravęs LJM direktorės pavaduotojas istorikas Romualdas Adomavičius.
Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos auklėtiniai šiuo metu karantino sąlygomis mokosi nuotoliniu būdu. Naujoje klasėse kol kas vyksta tik virtualios pamokos, atslūgus pandemijai, veikla turėtų pagyvėti.
„Toks eksperimentariumas – tiesiog būtinas uostamiesčiui. Kur, jeigu ne prie jūros, vaikai gali sužinoti, kodėl laivai plaukia. Ši klasė – puikus pavyzdys, kad pažinti pasaulį veikiant, o ne sausai dėstant faktus“, - įgyvendinta idėja džiaugėsi LJM vadovė O.Žalienė, ir pati kelianti jachtų bures.
Nuo plausto iki atominių laivų
Pirmosios plaukimo priemonės buvo iš rąstų, medžių šakų. Vėliau išmokta iš kelių storesnių pagalių suręsti plaustą. Jie daryti ir iš gyvulių odų. Ten, kur augo nendrės, statyti šiaudiniai laivai. Žūklei, kroviniams gabenti įlankose, ežeruose, upėse naudoti plaukiojantys krepšiai.
Neolito laikais irtis plaustais pakako paprasčiausios karties, žmogaus jėgos ir sumanumo. Vėliau atsirado irklai plokščiais galais. Pirmosios burės darytos iš medžio šakų - į lapus atsimušęs vėjas nešdavo valtį į priekį. Išmokus siūti bures, laivus pradėjo varyti vėjas.
Pramonės revoliucijos epochoje technikos pažangą laivyboje ženklino garo varikliai, kuriuos greitai pakeitė dyzeliniai, garo turbinos, o paskui - atominiai reaktoriai. Dabar statomi ekonomiški laivai su elektros, saulės energijos, suskystintų dujų varikliais.
Bures kėlė geležiniai vyrai
Nuo vaikystės buriuojantis jūreivystės ir laivų storikas, televizijos projektų „Nacionalinė ekspedicija“ dalyvis R.Adomavičius teigia, jog šiuolaikiniai iš didžiulių plieno lakštų suvirinti laivai dažnai yra lengvesni už šimtmečiais jūras skrodusius medinius burlaivius.
Senoviniams laivams, kurie labiau panirdavo į vandenį, dabar būtų sunku įplaukti į Klaipėdos uostą. Statant bet kokius laivus svarbiausia neprasilenkti su fizikos dėsniais, viską tiksliai apskaičiuoti. Šiais laikais tai daro kompiuteriai, o senovės meistrams užtekdavo ir nykščio.
„Tik neišmanėliai šaiposi iš jūrų kultūros paveldo. Anksčiau laivai buvo mediniai, bet jais plaukiojo geležiniai vyrai, o šiais laikais - viskas atvirkščiai“, - pastebi per Jūros šventes senovinių laivų paradus "Dangės flotilė" upėje ir burvalčių lenktynes Kuršių mariose organizuojantis R.Adomavičius.
