Kauniečių advento įpročiai mažai pasikeitė per 100 metų

Bėgti į prekybos centrus, pirkti dovanas ir išlaidauti. Ar tai dera ramiuoju advento laikotarpiu? Pasirodo, kauniečių įpročiai mažai kuo pasikeitė per 100 metų. Kaunas diktavo miestietiškų tradicijų madas advento metu anksčiau, diktuoja ir dabar.

 Advento vainikas.<br> G.Bitvinsko nuotr.
 Advento vainikas.<br> G.Bitvinsko nuotr.
D.Senvaitytė įsitikinusi, kad miestietiškas šventes, taip pat ir advento tradicijas Lietuvai pradėjo diktuoti kauniečiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
D.Senvaitytė įsitikinusi, kad miestietiškas šventes, taip pat ir advento tradicijas Lietuvai pradėjo diktuoti kauniečiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 7, 2020, 11:29 PM

Laukdami žiemos švenčių joms ruošiamės ramiuoju advento laikotarpiu. Atrodytų, šis laikas turi būti skirtas susikaupti, apgalvoti praėjusius metus, nusiraminti dvasiškai. Bet tuo metu miestuose įžiebiamos Kalėdų eglės, žmonės plūsta į prekybos centrus ieškodami dovanų.

Ar tai reiškia, kad šiuolaikinė visuomenė pamiršo advento prasmę ir reikšmę? Kaip tokiu metu būdavo elgiamasi tarpukariu laikinojoje sostinėje, kur pradėjo formuotis miestietiškos švenčių sutikimo tradicijos?

Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kultūrų studijų katedros docentė Dalia Senvaitytė pastebėjo, kad tarpukariu kauniečiai per adventą taip pat ne ką mažiau išlaidavo ir ruošėsi Kalėdoms bei Naujiesiems metams. Apie advento dvasinę ir religinę prasmę labiau primindavo dvasininkai.

– Kada pradėjo formuotis dabartinės miestams ir jų gyventojams būdingos advento laikotarpio tradicijos ir kas tuo metu diktavo šias madas Lietuvoje? – „Laikinoji sostinė“ paklausė D.Senvaitytės.

– Iki krikščionybės įsigalėjimo šiuo laikotarpiu žmonėms atsirasdavo daugiau laisvo laiko, nes derlius jau būdavo nuimtas, didieji darbai nudirbti, todėl žmonės daugiau bendraudavo, vykdavo į turgus, gamindavo tokį maistą, kuriam paruošti reikia daugiau laiko.

Lotyniškai žodis „adventus“ reiškia „atėjimą“. Krikščionims adventas – susikaupimo, dvasios ir kūno apsivalymo periodas. Juo prasideda bažnytinių švenčių liturginiai metai.

Šis laikotarpis skirtas pažymėti laiką iki Jėzaus gimimo. Per adventą krikščionys tradiciškai penktadieniais pasninkauja, o viso advento laikotarpiu atsisako triukšmingų linksmybių, skiria daugiau laiko apmąstymams.

Dabartinės mūsų advento tradicijos susiformavo XX amžiaus pradžioje miestuose. Žmonės perėmė ir senąsias, ir krikščioniškas tradicijas, jas supynė. Madas, kaip laukti Kūčių ir Kalėdų, didžiajai Lietuvos daliai diktavo Kaunas, nes tai buvo laikinoji sostinė.

– Kaip tarpukariu per adventą elgėsi kauniečiai, ar jų ir mūsų elgesys labai skiriasi?

– Visoje šalyje advento laikotarpiu nebūdavo keliamos vestuvės, rengiami dideli pokyliai ar susibūrimai. Bet Kaune rimtis ir tada netvyrojo.

Advento laikas būdavo skirtas artėjančioms šventėms ruoštis. Tyrinėjant to meto spaudą galima pastebėti, kad būtent per adventą padaugėdavo reklamos, raginančios pirkti įvairius daiktus.

Žmonės plūsdavo į parduotuves, turgus, ieškodavo maisto produktų. Labai paklausūs būdavo virti kviečiai, aguonos, grybai, spanguolės. Padidėdavo ir alkoholinių gėrimų pirkimas.

Kauniečiai pirkdavo ir naujų drabužių, aktyviai lankydavosi grožio salonuose, nes per šventes juk reikės pasirodyti kitiems žmonėms ir atrodyti gražiai.

Tuo metu svarbu buvo pirkti ir dovanas. Kalėdų šventėms vietoj kelių mažų dovanų būdavo siūloma įsigyti vieną vertingą dovaną, pavyzdžiui, radijo aparatą „Telefunken“.

Taip pat tuo metu žmonės miškuose nusikirsdavo arba pirkdavo egles, bet jos būdavo puošiamos namuose, įstaigose. Tradicijos miestų aikštėse įžiebti Kalėdų egles tada nebuvo.

Kad advento laikotarpis turi būti ramybės laikas, aktyviai propagavo daugiausia religinės pakraipos spauda.

Taip pat būdavo ir pasipiktinimo, kad žmonės tapo per daug vartotojiški, nesilaiko tradicijų, jas puoselėja tik kaimo žmonės.

Taigi mes per daug nesiskiriame nuo tarpukario laikų miestiečių.

– Advento metu iki šių metų koronaviruso pandemijos ir karantino būdavo rengiami įvairūs vakarėliai, miestų aikštėse triukšmingai įžiebiamos Kalėdų eglės. Ar tai nesikerta su tikrosiomis advento tradicijomis?

– Puošti egles viešosiose miestų erdvėse, kurti ar pirkti advento kalendorius mada atėjo iš germaniškų šalių. Bet, pavyzdžiui, pas mus eglės būdavo puošiamos Kūčių dieną. Mada jas puošti anksčiau, rengti įvairius kalėdinius vakarėlius iki jų ar net po Naujųjų metų susiformavo sovietmečiu.

Tada advento, Kūčių, Kalėdų šventes, jų religinę prasmę norėta sunaikinti, todėl šventinės datos būdavo pakeičiamos.

Taip vyksta ir dabar. Pavyzdžiui, mokyklose vaikams kalėdiniai vakarėliai rengiami iki jų žiemos atostogų, kai iki tikrosios šventės dienos dar likę nemažai laiko. Apie tai, kad galbūt reikėtų Kalėdų nešvęsti anksčiau, nesusimąstome, elgiamės, kaip mums patogiau.

Mūsų dienomis pasiruošimo šventėms laikotarpis kur kas ilgesnis, bet tai ir yra šiuolaikinė tradicija.

– Ar yra tradicijų, kurias pamiršome, kurias būtų verta prisiminti ir puoselėti? Ypač dabar, kai burtis per šventes negalima?

– Labai graži tradicija, kurią turėjome nuo seno, yra būrimas. Ypač tuo mėgo užsiimti jaunimas – norėdavo sužinoti, ar sutiks savo antrąją pusę.

Taip pat manau, kad mums reikėtų išsaugoti tradiciją artėjant Kūčioms gaminti 12 patiekalų, kurie bus ant šventinio stalo. Dabar yra laiko atsigręžti į senąsias tradicijas, pabandyti pasigaminti tai, ką valgė seneliai ar proseneliai, prekybos centruose nepirkti egzotiškų gardumynų.

Taip pat tarpukariu buvo labai skatinama labdara. Koronaviruso pandemija ir karantinas mums metė iššūkį pagalvoti, ieškoti naujų būdų, kaip labdarą surinkti, kaip naujomis formomis skatinti žmones aukoti ir dalintis su tais, kuriems reikia paramos, nes labdaros pokylių ar maisto dalijimo akcijų rengti negalima.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.