G.Velykis pats gyvena Žaliakalnyje. Šiame patraukliame gyvenamajame rajone buvo ir tebėra daug tarpukariu statytų medinių namų, bet jie neretai sudega arba nugriaunami.
„Iš pradžių drauge su taip pat Žaliakalnyje gyvenančiu poetu Edmundu Janušaičiu vaikščiodavome po šį rajoną, senųjų gyventojų klausdavome istorijų apie medinius namus, apie vadinamąją Brazilką, kur tarpukariu mediniuose namuose kūrėsi nemažai kauniečių.
Kartais jie manydavo, kad mes norime pirkti medinuką, todėl būdavo atsargūs“, – pasakojo G.Velykis.
Menininkas sakė, kad įtarūs senieji Žaliakalnio gyventojai būdavo ne veltui. Įsigiję medinukus naujieji gyventojai juose dažniausiai neįsikurdavo, o namai staiga sudegdavo. Vietoj jų kildavo nauji pastatai.
Toks medinio paveldo nykimas menininką įkvėpė pradėti rinkti senų medinių namų liekanas. Kai kurias lentas jis iš gaisraviečių parsineša pats, kai kurias jam padovanoja kiti kauniečiai.
„Kaimynai žino, kodėl renku tokias lentas, tai, žiūrėk, kokią dieną ir randu jų per tvorą primestų į kiemą. Tokių pat dovanų sulaukia ir E.Janušaitis“, – pasakojo G.Velykis.
Taip menininkas sukaupė jau per 60 įvairaus dydžio medinių apdegusių lentų. Ant jų specialia paties sugalvota technika jis atspaudžia fotografijas su Žaliakalnio ir jo gyventojų atvaizdais.
„Naujausios lentos yra iš Utenos gatvės ir Savanorių prospekto kampe stovėjusio, bet sudegusio namo. Dar – iš buvusio įdomaus žalio medinuko, stovėjusio Telšių gatvėje. Laimei, medinių namų dabar sudega kiek mažiau nei anksčiau“, – kalbėjo G.Velykis.
