Muziejaus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius sakė, jog ši meninė bei informacinė idėja – prasmingas liudijimas apie Anykščių miesto istoriją.
Gyvybės ir Mirties kelias buvo paženklintas septyniomis mėlynomis stotelėmis, primenančiomis žydų gyvenimo bei veiklos vietas, tiek pat geltonų stotelių žymi žydų bendruomenės sunaikinimą.
T.Kontrimavičiaus nuotr.
Šiais kelias einantys ekskursijos dalyviai stabtelėjo prie ženklų sinagogos kieme, išlikusių žydų šeimų pastatų senamiestyje, dabartinėje A.Baranausko aikštėje, kuri anuomet vadinasi Turgaus.
Mirties kelio ženklai nuvedė į miesto pakraščius – buvusio geto, holokausto aukų kapų link, į senąsias žydų kapines Kęstučio gatvėje.
Renginyje lankėsi Lenkijos Respublikos ambasadorės patarėja Anna Kozlowska – Slupek, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas.
Organizatorių nuotr.
Vakare senosiose žydų kapinėse Anykščių kultūros centro teatras gausiam būriui žiūrovų vaidino spektaklį „Anykščių dantiraštis“, sukurtą pagal anykštėno rašytojo Rimanto Vanago dokumentinę poemą.
Žydų bendruomenė Anykščiuose pradėjo kurtis XVII a. ir po kurio laiko sudarė miestelio gyventojų daugumą.
Žydai daugiausia vertėsi prekyba bei amatais. Aplink Anykščių Turgaus aikštę, kuri dažniau buvo vadinama Žydų turgumi, buvo įsikūrusios vien žydų krautuvėlės.
T.Kontrimavičiaus nuotr.
Šios tautos atstovai Anykščiuose aktyviai skleidė naujoves.
Tarpukariu jie įsigijo ir naudojo pirmą ir vienintelį autobusą mieste, žydui priklausė ir vienintelė benzino kolonėlė.
Mieste veikė Žydų liaudies bankas, fotoateljė, teatro trupės, orkestrai, mokykla.
Motkė Felčeris pirmasis šalia Anykščių atrado kvarcinio smėlio telkinius ir ėmė juos naudoti – stiklo gamybai reikalingą smėlį veždavo į Panevėžį.