Sinagogos staigmenos Vilniuje: atidengę svarbiausią šventovės dalį, rado lobių

Didžiosios sinagogos vietą Vilniuje tyrinėjantys archeologai, atidengę svarbiausią šventovės dalį, šiemet rado komplekso kolonų liekanas, dekoruotą mozaiką, tarp radinių – ir ritualinė Toros rodyklė.

Didžiosios sinagogos pastatas Vilniuje galutinai nugriautas 1955–1957 metais.
Didžiosios sinagogos pastatas Vilniuje galutinai nugriautas 1955–1957 metais.
Kasinėjimų metu buvo atrasti dveji laiptai ir dekoratyvinė grindų mozaika.
Kasinėjimų metu buvo atrasti dveji laiptai ir dekoratyvinė grindų mozaika.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 31, 2021, 12:36 PM, atnaujinta Aug 31, 2021, 12:37 PM

Penktus metus vieną Vokiečių gatvės kiemą tyrinėjanti Izraelio ir Lietuvos archeologų komanda šiemet koncentravosi į svarbiausios Didžiosios sinagogos dalies tyrimą: buvo visiškai atidengtas ankstesnių ekspedicijų metu atrastas aron hakodešas (Toros rinkinių saugojimo vieta) ir centrinė religinių apeigų vieta – bima.

Atliekant kasinėjimus tarp aron hakodešo ir bimos atrasti dveji laiptai ir dekoratyvinė grindų mozaika – toks pat piešinys buvo aptiktas ir prie pat 2019 metais atidengtos bimos.

Šiemet aptikta ir viena didžiųjų sinagogos kolonų liekanų.

„Radiniai gana riboti, nes ši vieta buvo rimtai pažeista per praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio statybas. Tačiau pats įdomiausias radinys, kurį aptikome, yra tai, ką vadiname „yad“, – tai sidabrinė rodyklė, naudojama Torai sekti skaitant ją besimeldžiantiems žmonėms“, – sakė Izraelio senienų tarnybos archeologas Jonas Seligmanas.

Taip pat aptikti sienų fragmentai, dekoruoti mėlynos, dar vadinamos Šagalo, spalvos tinku – šio elemento nebuvo matyti net ir istorinėse nuotraukose, nes jos buvo nespalvotos.

Po XVIII amžiuje kilusio gaisro, sunaikinusio dalį interjero, Vilniaus žydas Jesodas skyrė lėšų aron hakodešo ir bimos rekonstrukcijai bei puošybai.

Archeologams taip pat pavyko atidengti ir vienos iš keturių kolonų, laikiusių XVII amžiaus pradžią siekiančios mūrinės Didžiosios sinagogos stogą, pagrindą.

Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai vyksta nuo 2011 metų.

Didžioji sinagoga kasinėjimų vietoje pastatyta 1633 metais gavus karaliaus Vladislavo IV Vazos privilegiją Vilniuje įkurti žydų kvartalą ir ten pastatyti mūrinę sinagogą.

Laikantis reikalavimų sinagoga negalėjo būti aukštesnė nei bažnyčios, todėl 12 metrų aukščio statinys buvo įkastas į žemę du metrus.

Vėliau aplink sinagogą pradėjo formuotis šulhoifas – sinagogos kiemas su religinės, ritualinės ir edukacinės funkcijos pastatais.

Antrojo pasaulinio karo metais visas kvartalas smarkiai nukentėjo. Didžiosios sinagogos pastatas Vilniuje galutinai nugriautas 1955–1957 metais, o virš griuvėsių pastatytas vaikų darželis. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.