Per šimto metų istoriją Karo muziejus net penkis kartus keitė pavadinimą

Šimtmetį švenčiantis Vytauto Didžiojo karo muziejus – neatsiejama Kauno istorijos dalis ir svarbus traukos centras, tačiau lankytojai gali išvysti tik dalį jo fonduose saugomų unikalių eksponatų.

R.Malinauskienė priminė, kad net okupacijos metais muziejus išliko savotišku Lietuvos nepriklausomybės šaukliu.<br>M.Patašiaus nuotr.
R.Malinauskienė priminė, kad net okupacijos metais muziejus išliko savotišku Lietuvos nepriklausomybės šaukliu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 30, 2021, 6:15 PM

Lapkričio 23-iąją švenčiamą Lietuvos kariuomenės dieną Kaune paženklino šventinė karių rikiuotė, NATO pajėgų naikintuvų bei sraigtasparnių skrydžiai.

Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyrius kartu su kitų Vasario 16-osios deklaraciją pasirašiusių patriotinių organizacijų atstovais pasodino du ąžuolus Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.

Ąžuolai skirti Karo muziejaus 100 metų jubiliejui ir muziejaus įkūrėjui brigados generolui Vladui Nagevičiui.

Muziejaus istorija prasidėjo tuomet, kai paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą ir pradėjus kurti Lietuvos kariuomenę jos vadovybė nusprendė Kaune įsteigti Karo muziejų.

Brigados generolas V.Nagevičius vos per keturias savaites seną, caro karių reikmėms naudotą jojyklą ir koplyčią pavertė Lietuvos kovų istoriją įamžinančia erdve. Nuo 1936 metų muziejus veikia esamose patalpose K.Donelaičio gatvėje.

Per visą šimto metų istoriją muziejui teko net penkis kartus keisti pavadinimą, išgyventi kelias okupacijas, tačiau net jų metu pavyko išsaugoti Lietuvos kariuomenės ir valstybės istoriją.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Karo muziejus tapo rimta parama Lietuvos kariuomenei, jame buvo galima rasti tarpukario kariuomenės tradicijas ir istoriją.

– Šimtas metų muziejui – tai daug ar mažai?– „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorės Ritos Malinauskienės.

– Kaip Lietuvos muziejui – daug, nes Karo muziejus yra seniausias profesionalus muziejus šalyje, o jį gerai žino turbūt visi kauniečiai ir kitų miestų gyventojai.

– Kaip keitėsi jo reikšmė Kaunui ir visai šaliai nuo pat įkūrimo iki naujausių laikų?

– Prieškario metais tai buvo itin reikšminga vieta, kurioje buvo minimos svarbiausios valstybės šventės, lankėsi prezidentas ir kiti valstybės vadovai.

Sovietmečiu jis išlaikė tarpukario, nepriklausomybės dvasią, kurią skleidė ir kariliono garsai, šlovingą praeitį priminė orlaivis „Lituanica“.

Nors ekspozicijas teko keisti ir jose atsirasdavo su nepriklausoma valstybe visiškai nesusijusių eksponatų, muziejus išliko įslaptintu lietuvybės lopšiu.

– Ar galima sakyti, kad šiuo metu jo svarba yra sumenkusi ir neprilygsta prieškario metų reikšmei?

– Pokyčius lėmė ir objektyvios priežastys – sostine vėl tapo Vilnius, tačiau grįžta kariuomenės reikšmė, grįžta ir Karo muziejaus vaidmuo, jis tampa gerokai ryškesnis.

Tai vieta, kur telkiasi Lietuvos kariuomenė, muziejaus sodelyje vyksta svarbiausių šalies švenčių minėjimai. Tomis dienomis visada fiksuojame smarkiai padidėjusį muziejaus lankytojų skaičių.

– Kas tie dažniausiai sutinkami muziejaus lankytojai?

– Lankytojų amžius labai įvairus, tačiau salėse galima išvysti labai daug vaikų, kuriems rengiamos edukacinės programos, vyksta istorijos pamokos. Savaitgaliais atvyksta šeimos su vaikais, nes mažiesiems lankytojams rengiami specialūs užsiėmimai.

Antra pagal didumą grupė – kariai, kuriems tai lyg antrieji namai.

– Kiek muziejus dalyvauja miesto gyvenime?

– Dalyvaujame minint visas pagrindines valstybės šventes.

Karantino metu uniformomis pasipuošę mūsų edukatoriai važinėjo po kauniečių kiemus ir rengė pasirodymus. Tikrai jaučiame miesto gyvenimo pulsą, todėl turbūt kiekvienas kaunietis žino Karo muziejų.

– Kokią dalį muziejaus turimų eksponatų išvysta jame apsilankę smalsuoliai?

– Turbūt tik apie 2 procentus. Turime labai daug per šimtmetį sukauptų eksponatų ir visko parodyti neturime galimybių.

Dalį eksponatų perduodame kitiems muziejams, rengiame bendrus projektus. Bendros parodos suteikia galimybę atverti savo lobynus.

Štai Kauno miesto muziejui perdavėme tai, kas susiję su miesto istorija.

Glaudžiai bendradarbiaujame su Valdovų rūmais, kuriuose apie 80 proc. eksponatų buvo iš Karo muziejaus.

Turime labai turtingą archeologijos kolekciją, nes muziejaus įkūrėjas brigados generolas V.Nagevičius buvo archeologas ir pradėjo rinkti kolekciją.

Naujasis šimtmetis verčia naują muziejaus istorijos puslapį: muziejus tampa modernus, artimas, interaktyvus, pažįstamas visoms kartoms. Vyksta eksponatų skaitmeninimas, suteikiantis galimybes rengti virtualias parodas.

Visiškai pasiteisino sprendimas įrengti karo technikos ekspoziciją VI forte. Šis muziejaus padalinys, kuriame galima išvysti apie 100 karo technikos pavyzdžių, lankytojams atsivėrė pernai vasarą ir sulaukė didelio populiarumo.

– Ką paminėtumėte, jeigu reikėtų išskirti tris svarbiausius eksponatus, kurie neatsiejami nuo Karo muziejaus?

– Turbūt kiekvienas žmogus paminėtų orlaivį „Lituanica“, o aš dar paminėčiau kitą šalies aviacijai labai svarbų lėktuvą – ANBO.

Tiek mažus berniukus, tiek suaugusius vyrus visada domina ginklai, tačiau kiekvienas jų turi savo mėgstamiausią.

Ginklų replikas lankytojai gali paimti į rankas ir patyrinėti, o tikri ginklai patikimai saugomi ir nepasiekiami.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.