Galima pamatyti, ką žinojo KGB apie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybą ir bendradarbius

2021 m. Laisvės premija paskirta pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ bendradarbiams – Telšių vyskupui emeritui Jonui Algimantui Borutai bei Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos seserims Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šuliauskaitei.

Įėjimas į pogrindinę spaustuvę, kurioje buvo spausdinamas leidinys „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ bei kita antisovietinė ir nelegali religinė literatūra (Kaunas. 1973 m. lapkričio mėn.) ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ žurnalai, kuriuos Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojai konfiskavo per kratas.<br>LYA nuotr.
Įėjimas į pogrindinę spaustuvę, kurioje buvo spausdinamas leidinys „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ bei kita antisovietinė ir nelegali religinė literatūra (Kaunas. 1973 m. lapkričio mėn.) ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ žurnalai, kuriuos Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojai konfiskavo per kratas.<br>LYA nuotr.
Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) 5 tarnybos kunigui Jonui Algimantui Borutai vestos operatyvinio stebėjimo bylos įskaitos kortelė. 1984 m. balandžio 9 d. /Originalas. Dokumentas rusų kalba/. Kortelėje rašoma, kad per pamaldas J. A. Boruta nevengia antisovietinių pasisakymų, gina nuteistus „klerikalus“, pasirašinėja „šmeižikiškus dokumentus“.<br>LYA nuotr.
Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) 5 tarnybos kunigui Jonui Algimantui Borutai vestos operatyvinio stebėjimo bylos įskaitos kortelė. 1984 m. balandžio 9 d. /Originalas. Dokumentas rusų kalba/. Kortelėje rašoma, kad per pamaldas J. A. Boruta nevengia antisovietinių pasisakymų, gina nuteistus „klerikalus“, pasirašinėja „šmeižikiškus dokumentus“.<br>LYA nuotr.
Kunigas Sigitas Juozas Tamkevičius Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) tardymo izoliatoriuje Vilniuje (ne anksčiau kaip 1983 m. gegužės 6 d.). Kardinolas S. J. Tamkevičius buvo leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ redaktorius ir leidybos organizatorius, yra 2013 m. Laisvės premijos laureatas.<br>LYA nuotr.
Kunigas Sigitas Juozas Tamkevičius Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) tardymo izoliatoriuje Vilniuje (ne anksčiau kaip 1983 m. gegužės 6 d.). Kardinolas S. J. Tamkevičius buvo leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ redaktorius ir leidybos organizatorius, yra 2013 m. Laisvės premijos laureatas.<br>LYA nuotr.
Administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl nuobaudos skyrimo Bernadetai Mališkaitei protokolas, sudarytas Lazdijų rajono vidaus reikalų skyriaus.1981 m. rugpjūčio 24 d./Originalas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis/.<br>LYA nuotr.
Administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl nuobaudos skyrimo Bernadetai Mališkaitei protokolas, sudarytas Lazdijų rajono vidaus reikalų skyriaus.1981 m. rugpjūčio 24 d./Originalas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis/.<br>LYA nuotr.
Bernadeta Mališkaitė. /1975‒1986 m. nuotrauka/.<br>LYA nuotr.
Bernadeta Mališkaitė. /1975‒1986 m. nuotrauka/.<br>LYA nuotr.
Nutarimas skirti Bernadetai Mališkaitei 50 rublių administracinę nuobaudą už įstatymo apie religinius kultus pažeidimą.1981 m. rugsėjo 17 d. /Originalas. Dokumentas lietuvių kalba/.<br>LYA nuotr.
Nutarimas skirti Bernadetai Mališkaitei 50 rublių administracinę nuobaudą už įstatymo apie religinius kultus pažeidimą.1981 m. rugsėjo 17 d. /Originalas. Dokumentas lietuvių kalba/.<br>LYA nuotr.
Viena iš pogrindinių spaustuvių, kurioje buvo spausdinamas leidinys „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ bei kita antisovietinė ir nelegali religinė literatūra. Kaunas. 1973 m. lapkričio mėn.<br>LYA nuotr.
Viena iš pogrindinių spaustuvių, kurioje buvo spausdinamas leidinys „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ bei kita antisovietinė ir nelegali religinė literatūra. Kaunas. 1973 m. lapkričio mėn.<br>LYA nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Povilas Girdenis, LYA

Jan 14, 2022, 2:21 PM

Katalikų dvasininkų ir tikinčiųjų iniciatyva 1972 m. kovo 19 d. pradėta leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, nepaisant intensyvaus sovietų saugumo persekiojimo bei represijų, nepertraukiamai buvo leidžiama iki 1989 m.

Leidinys informavo Lietuvos bei pasaulio visuomenę apie sovietų valdžios vykdytą tikinčiųjų diskriminaciją, prievartinę jaunimo ateizaciją, kitus žmogaus teisių ir sąžinės laisvės pažeidimus, politines represijas bei visuomenės gyvenimo įvykius, kuriuos oficialioji sovietų Lietuvos spauda buvo linkusi nutylėti arba pateikti tendencingai ir net melagingai.

Per 17 metų išleistas 81 numeris, paskelbta informacija apie daugiau kaip 5 tūkst. tikinčiųjų teisių varžymo, kitų žmogaus teisių pažeidimų, politinių represijų faktų. Dėl leidėjų ir platintojų pasiaukojimo visi numeriai pasiekė Vakarus, kur leidinys būdavo perspausdinamas, verčiamas į užsienio kalbas.

Sovietų saugumas nuo pat pirmųjų numerių pasirodymo skyrė dideles pajėgas kovai su laisvo žodžio skleidėjais.

Už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybą ir platinimą baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti 23 asmenys, 63 asmenų atžvilgiu taikytos vadinamosios „profilaktinės priemonės“, daugelis bendradarbių patyrė nuolatinį persekiojimą, jų namuose ne kartą buvo atliekamos kratos.

Akivaizdu, kad pogrindinis leidinys negalėjo pasiekti plačių sovietų okupuotos Lietuvos visuomenės sluoksnių, tačiau publikacijų turinys sklido „Amerikos balso“, „Vatikano radijo“, „Laisvosios Europos“, kitų SSRS teritoriją pasiekdavusių laisvojo pasaulio radijo stočių bangomis.

1987 m. kovo 19 d. Vašingtone vykusio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos 15 metų sukakties minėjimo dalyvius, pabrėždamas svarbų leidinio vaidmenį informuojant pasaulį apie padėtį Lietuvoje ir jo indėlį į žmogaus teisių judėjimą, pasveikino JAV Prezidentas Ronaldas Reiganas.

1989 m. pavasarį išėjo paskutinis leidinio numeris. Pogrindinį leidinį pakeitė oficialiai pradėtas leisti žurnalas „Katalikų pasaulis“.

2011 m. įsteigta kasmetine Laisvės premija jau buvo apdovanoti leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ leidyboje bei platinime dalyvavę Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynimo aktyvistas, biofizikas Sergejus Kovaliovas (2011 m.), kardinolas Sigitas Juozas Tamkevičius (2013 m.), aktyvi antisovietinio pasipriešinimo dalyvė, Švč.Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolė Nijolė Felicija Sadūnaitė (2017 m.). Šiemet šio unikalaus leidinio bendradarbiams Laisvės premija skiriama ketvirtą kartą.

Pogrindinę kunigų seminariją, veikusią Varėnos rajono Kabelių kaime, baigęs ir slapta į kunigus įšventintas J.A.Boruta leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ pradėjo redaguoti 1983 m. pavasarį, po vyriausiojo redaktoriaus kunigo S.J.Tamkevičiaus sulaikymo. Oficialiai kunigo pareigų parapijoje negalėjęs eiti J.A.Boruta važinėdavo po Lietuvos bažnyčias ir leidiniui rinkdavo informaciją.

Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos seserys B.Mališkaitė ir E.Šuliauskaitė, 1983 m. pavasari, suėmus vyriausiąjį redaktorių kunigą S.J.Tamkevičių, parengė eilinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numerį.

Persekiojamos Lietuvos SSR KGB darbuotojų, patirdamos tardymus, kratas, rengė reportažus, redagavo tekstus, platino leidinį iki pat leidybos pabaigos.

Sesuo E.Šuliauskaitė prisimena, kad „buvome susitaikę su mintimi, kad mūsų veikla vis vien baigsis kalėjimu ar lageriu, kad tai neišvengiama kiekvieno lemtis ir svarbiausia, kol esame laisvėje, kuo daugiau padaryti didesnei Dievo garbei.“

Pagerbiant 2021 m. Laisvės premijos laureatus Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje eksponuojami Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentai ir nuotraukos apie leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ leidybą ir bendradarbius, taip pat Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomos nuotraukos. Jos kuratorius – Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.

Su paroda galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/2021-m.-laisves-premijos-laureatai-lietuvos-kataliku-baznycios-kronikos-bendradarbiai-lya/exh-261/2021-m.-laisves-premijos-laureatai-lietuvos-kataliku-baznycios-kronikos-bendradarbiai-lya/case-1309 arba paskyroje Facebook socialiniame tinkle https://www.facebook.com/lietuvosypatingasisarchyvas/.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.