Įgyvendintas bendras projektas
Pustrečių metų trukęs vienas šios programos projektų „Cross-border tourism“ jau baigtas. Jį įgyvendinant Klaipėdoje atnaujinti Nerijos forto, kuriame įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus su akvariumu, statiniai.
Kaliningrade sutvarkytos Frydlando vartų forto patalpos. Ten irgi veikia istorijos muziejus.
Dar vienas sėkmingo kaimynų bendradarbiavimo rezultatas – atgaivintas tarpukariu visoje Europoje išgarsėjusio, nuo 1896 metų veikiančio Karaliaučiaus (dabar Kaliningrado) zoologijos sodo fontanas.
Tarptautinio projekto idėja gimė prieš penkerius metus Svetlogorsko (anksčiau Raušenas) kurorte prie Baltijos jūros.
Tąkart Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos pristatymo renginyje dalyvavę muziejininkai pasidalijo mintimis ir nusprendė teikti bendrą paraišką.
„Ką sumanėme, tą ir padarėme – Kopgalyje sutvarkėme kai kuriuos apleistus Nerijos forto statinius, užmezgėme dalykiškus kontaktus su Kaliningrado muziejininkais“, – projekto rezultatais džiaugėsi LJM Tarptautinių ryšių ir projektų valdymo skyriaus vedėjas Mindaugas Gudelis.
Nušvito Nerijos forto statiniai
Projekto „Cross-border tourism“ tikslas – plėtoti kultūros turizmą Klaipėdos–Kaliningrado pasienio zonoje, didinti kultūros įstaigas lankančių turistų srautus.
Muziejininkų užmojus stabdė dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos paskelbtas karantinas – daugiau nei pusę projektui numatyto laiko, kai Lietuvos ir Rusijos siena buvo uždaryta, muziejininkams bendravo nuotoliniu būdu.
Tarptautinio projekto įgyvendintojai pagrindinį dėmesį skyrė išskirtiniams istorijos ir kultūros paveldo objektams atkurti taip, kad jie būtų pritaikyti lankytojų reikmėms.
Nerijos forte atlikti patalpų tvarkybos, restauravimo, remonto darbai, įrengtas keltuvas žmonėms su judėjimo negalia.
Pylimų ir vandens griovių apjuostame forte atnaujintos 8 patalpos, jų fasadai, atlikti poternų stogų, silpnųjų srovių įrengimo darbai. Ten aptikta nemažai nuo Antrojo pasaulinio karo užsilikusių sprogmenų.
Sutvarkytose Kopgalio tvirtovės požeminėse erdvėse įkurdintos naujos, šiuolaikiškos ekspozicijos.
Nesėdėjo sudėję rankų ir Jūrų muziejaus partneriai Kaliningrade. Ten atgaivinta vietinio zoologijos sodo įžymybė – didžiausias miesto fontanas. Sutvarkyti gyvūnų voljerai su senaisiais statiniais.
Frydlando vartuose – riteriai
Kaliningrado gyventojus, regis, labiausiai nudžiugino nuo pokario laikų netvarkytų raudonplyčių, neogotikos stiliaus Frydlando vartų forto tvarkybos, restauravimo ir apšvietimo darbai.
Istoriniai vartai, iškilę XIX a. antrojoje pusėje, kaip ir kiti senąjį Karaliaučių juosę įtvirtinimai, primena anglišką Tiudorų stiliaus architektūrą. Forto kūrėjas veikiausiai buvo vokiečių architektas Friedrichas Stuyleris. Tas pats, kurį Klaipėdos magistrato pakvietė projektuoti Šv.Jono evangelikų liuteronų bažnyčią.
Iš senamiesčio pusės šaligatvių į šešias dalis padalytus Frydlando vartų fasadus vainikuoja dekoratyviniai bokšteliai. Durys ir langai dekoruoti smailėjančių arkų portalais. Statinio centre – dvi 4,39 metrų pločio ir 4,24 metrų aukščio angos, kraštuose išdėstyti kazematai.
Forto mūrus puošia Vokiečių ordino magistrų Friedricho von Zollerno ir Siegfriedo von Feuchtwangeno statulos. Per karą originalai buvo sunaikinti, bet restauratoriai juos atkūrė.
Frydlando vartai – Kaliningrado svečius bene labiausiai traukiantis Rytprūsių kultūros ir istorijos paveldo objektas.
Kelių entuziastų pastangomis forte įkurtame istorijos muziejuje vyksta kultūros renginiai, virtualios optinių ir garso iliuzijų ekspozicijos išradingai pristato Karaliaučiaus praeitį.
Frydlando vartų galerijos lankytojai čia mato nuolat eksponuojamą nykstančius Rytprūsių kultūros ir istorijos paveldo objektus daug metų fiksuojančio klaipėdiečio akvarelisto Romano Borisovo kūryba.
Per pandemiją nenurimo
Projekto partneriai įgyvendino dar vieną su rekreacinių galimybių plėtra susietą tarptautinį projektą – sukūrė du Klaipėdą ir Kaliningradą jungiančius turizmo maršrutus „Karas ir taika – fortifikacija ir gamta“.
Naujuose maršrutuose – fortifikacinės architektūros ir kraštovaizdžio gamtos objektai, kurių pasienio regionuose apstu. Į juos įtraukti ir gerai žinomi, ir nepelnytai pamiršti, ir naujai atskleisti paminklai. Bendrą projektą pristato trikalbis 5000 vienetų tiražu išleistas maršrutų katalogas.
LJM vadovė Olga Žalienė neabejoja projekto sėkme: „Pastarieji metai mums buvo itin sudėtingi, kupini iššūkių.
Nepaisant visų negandų, daug ko išmokome, naujai pažvelgėme į muziejų misiją visuomenėje, dar niekada nebuvome tokie kūrybingi.
Virtualūs renginiai, parodos, ekspozicijos – tik dalis nuveiktų darbų. Pandemija privertė atsinaujinti, stiprinti kompetencijas. Rezultatus greitai išvys ir turistai“.
Pristato jūreivystės paveldą
Tarptautinio bendradarbiavimo projektą praturtino seminaras „Savanorystė trečiajame amžiuje“ – dešimt ekspertų iš Europos ir Rusijos pristatė sėkmingas savanorių organizavimo praktikas kultūros įstaigose, aptarė, kaip į jas būtų galima įtraukti kuo daugiau ir jaunų žmonių, ir senjorų.
Konferencijoje „Tarptautinė kultūros paveldo pritaikymo šiuolaikinėms sąlygoms patirtis“ Rusijos ir Lietuvos pranešėjai dalinosi įžvalgomis, kaip vertingus istorinius pastatus pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams.
LJM ir Pasaulinis jūrų muziejus Kaliningrade parengė dar vieną katalogą „Laivai eksponatai Baltijos jūros erdvėje“. Jis pristato Skandinavijos šalių, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos jūrų muziejų burlaivius, jūreivystės paveldu tapusius žvejybos, prekybos, mokslinio tyrimo, karo laivus.
Projektui „Cross-border tourism“ iš viso buvo skirta 952 tūkst. 522 eurai: Europos Sąjungos fondų parama sudarė 454 tūkst. 992, o Rusijos – 402 tūkst. 277 eurus.
Šešeriems metais numatytos Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos finansuojama dalis – 857 tūkst. 270 eurų.
Nepamirštas ir „Metų“ kūrėjas
Bendradarbiavimo per sieną investicijų programą parengta kaip Europos kaimynystės priemonė, finansuojama ES ir Rusijos.
Ji apėmė Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių apskritis ir Kaliningrado sritį. Šiai programai skirta daugiau kaip 17 mln. eurų ES paramos lėšų.
Prioritetai – istorijos, gamtos paveldo pritaikymo ir atnaujinimo, kultūros ryšių skatinimo, turizmo plėtros, socialinės įtraukties, regionų bendradarbiavimo gerinant sveikatos, socialines ir švietimo paslaugas, valdžios institucijų, bendruomenių, mokymo įstaigų sąveikos, efektyvaus sienų kirtimo projektams.
Programos biudžete 8,5 mln. eurų Rusijos lėšų skirta Kaliningrado srityje įgyvendinamiems projektams, skatinantiems ryšius kuriant bendrąją gerovę, patrauklią kaimynystę Lietuvos ir Rusijos pasienio regionuose. Įgyvendintojai galėjo tikėtis iki 90 proc. projektams reikiamų lėšų.
Ne tik Kaliningrado srities, bet ir Lietuvos šviesuolius nudžiugino dar vienas išskirtinis šios projektas – jau atnaujintas Tolminkiemio (dabar Čystyje Prūdai) miestelyje veikiantis lietuvių grožinės literatūros pradininko, nemirtingos poemos „Metai“ kūrėjo Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus.
