Ne eilinį išsilavinimą turėjęs valdovas per savo gana trumpą gyvenimą atliko ne vieną svarbų žygdarbį Abiejų Tautų Respublikos labui: įkūrė laivyną, įvykdė kariuomenės reformas, pasiekė pergalę prie Smolensko, buvo išskirtinis kultūros ir meno rėmėjas, o svečiuodamasis palaikė glaudžius santykius su miestelėnais.
Istorija byloja, kad V. Vazos valdymo laikotarpiu Lietuva išgyveno aukso amžių, kurio pabaiga siejama su šio karaliaus mirtimi.
Merkinės miestelis dėl savo gamtinio, istorinio ir net literatūrinio paveldo kasdien vis daugiau lankomas turistų iš visos Lietuvos ir užsienio valstybių.
Čia vis labiau klesti ir kultūrinio turizmo idėja. Tačiau istorija dar mena, kad 1569 m. gruodžio 7 d. Žygimantas Augustas Merkinei suteikė Magdeburgo teisės privilegiją, kuri žymėjo miesto aukso amžiaus pradžią ir tęsėsi iki XVII a. vidurio karo su Maskva.
Tad jau XVI a. Merkinė tapo karališkuoju metropoliu, jungiančiu svarbiausias to meto Abiejų Tautų Respublikos sostines – Vilnių ir Varšuvą.
O praeities liudijimai atveria ypatingą Merkinės miesto, kuris kūrėsi tiesiogiai užimdamas svarbią vietą karališkajame kelyje, istoriją. Jame ne tik apsistodavo, bet ir gyvendavo, apylinkėse medžiodavo, ilsėdavosi, priimdavo užsienio valstybių pasiuntinius bene visi senosios valstybės valdovai.
Lietuvos istoriografija rodo, kad karaliaus V. Vazos ryšys su tarp Abiejų Tautų Respublikos (ATR) sostinių esančia Merkine buvo ypatingas. Karalius V. Vaza buvo vienintelis valdovas, laikęsis Lietuvos didikų ir bajorų reikalavimų Lietuvoje lankytis bent kas tris metus.
Merkinės krašto muziejaus žiniomis, nuo pat 1632 m., kuomet tapo Abiejų Tautų Respublikos valdovu, V. Vaza miestui ne tik patvirtino seniau duotas teises ir privilegijas, bet ir suteikė naujų: 1633 m. kovo 13 d. aktu Mikalojui Campo Scipijonui už nuopelnus kare buvo duota laikyti Merkinės seniūniją; 1633 m. birželio 18 d. patvirtino Merkinės Magdeburgo teisę ir odminių, batsiuvių cechų steigimo privilegijas; 1633 m. liepos 22 d. suteikė miestui apynių ir medaus sandėlių teisę.
1637 m. vesdamas Šv. Romos imperatoriaus Ferdinando II dukrą Ceciliją Renatą Habsburgaitę, karalius savo numylėtinę, iš Lvovo kilusią pirklio dukrą, Jadvygą Lužkovską ištekino už Mozavijos vėliavininko Jono Vypiskio ir davė šiam valdyti Merkinės seniūniją.
1639 m. birželio 28 d. valdovas leido merkiniškiams pagal Vilniaus pavyzdį kurti siuvėjų cechą. Per 15 valdymo metų karalius Lietuvoje lankėsi ir ilgesniam laikui Merkinėje buvo apsistojęs net 6 kartus. Anksčiau čia rezidavę karaliai tokio ryšio neišlaikė, o po V. Vazos mirties ATR valdovai Vilniuje lankydavosi retai ir neapsistodavo ilgesniam laikui.
Niekas negalėtų paneigti, kad Merkinės miestą labiausiai išgarsino ATR valdovo V. Vazos gyvenimas, jo asmeniniai ryšiai ir mirtis šiame mieste. Namas, kuriame prieš pat mirtį buvo apsistojęs Lietuvos–Lenkijos karalius V. Vaza, rezidavęs, o galiausiai ir miręs Merkinėje 1648 m. gegužės 29 d., iki šiol vadinamas „Vazos namu“ ar „valdovų rūmais“.
Istorinė atmintis byloja, kad prieš mirtį karalius liepęs išnešti jį į miesto aikštės vidurį, kad visi matytų karalių ir paprastų žmonių lygybę prieš mirtį. Karaliaus širdis palaidota Vilniaus katedros požemiuose, o kūnas – Krokuvos Vavelyje. Name Šiaurės karo metu (1707–1708 m.) buvo apsistojęs Rusijos caras Petras I, Švedijos karalius Karolis XII. Jame buvo įsikūrę ir karvedžių štabai.
V. Vaza yra viena reikšmingiausių Lietuvos istorinių asmenybių, tačiau iki šiol buvusi primiršta. Siekiant įamžinti Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio figūrą, Merkinės krašto muziejaus direktoriaus Mindaugo Černiausko ir mokslo darbuotojo Žygimanto Buržinsko iniciatyva 2016 m. buvo aktualizuotas valdovo vertybinis palikimas – inicijuotas paminklo Vladislovui Vazai sukūrimo projektas ir surinktos lėšos.
Galiausiai, 2021 m. karalius sugrįžo į Merkinę – minint 370-ąsias mirties metines, miestelio aikštėje buvo pastatytas Daliaus Drėgvos sukurtas V. Vazos bronzinis biustas – taip įamžinant valdovo reikšmę šiam, kadaise didingam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestui. Tačiau karališkojo miesto istorija čia nesibaigia. Merkinėje savo ne mažiau karališko atgimimo vis dar laukia „Vazos namas“.
Pagrindiniai senojo Merkinės miesto akcentai yra valdovų vizitus bei privilegijas menanti išskirtinės architektūros parapinė bažnyčia, vienas įspūdingiausių Lietuvoje piliakalnis, dvarvietė, senasis gatvių tinklas ir jau minėtas „Vazos namas“.
Šiuo metu pastate nevykdoma jokia veikla, tačiau nepaisant to, prie pastato, kuris yra centrinėje miestelio aikštėje, bene geriausiai matomoje vietoje, būriuojasi turistų grupės ar pavieniai keliautojai, smalsaujantys sužinoti apie Merkinės istoriją. Šis pastatas yra vienas unikaliausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mažųjų miestų kontekste ir ypač reikšmingas valstybingumo praeitis liudininkas. Todėl aktyviai ieškoma paramos „Vazos namo“ atnaujinimui ir įveiklinimui.
Formuojant Merkinės kaip istorinio pietų Lietuvos centro įvaizdį ir pritaikant bei restauruojant „Vazos namą“ Merkinėje, šiame kultūros paveldo objekte planuojama įkurti Merkinės krašto muziejaus edukacijų centrą, atitinkantį muziejaus, bendruomenės ir vietos verslo skatinimo poreikius.
Žvelgiant į Merkinės istorinį, gamtinį, strateginį vietos potencialą, siekiama plėtoti gamtinio bei istorinio turizmo centro idėją. Bus išsaugotas pats pastatas, išryškintos jo vertingos savybės, pastatui suteiktas jo istorijos vertas stovis. Ateityje tikimasi įrengti ir išplėtoti muziejaus ekspoziciją, leisiančią išsamiai pristatyti ne tik paties pastato, bet ir atskleisti Merkinės kaip buvusio LDK miesto, istoriją.
Pastato rekonstrukcijos koncepcijoje užsimenama, kad Edukacijų centre galėtų būti sukurtas interaktyvus pasakojimas, kuris muziejaus lankytoją nukeltų į keletą praeities scenų: viena iš jų būtų skirta pasakoti apie Merkinės miestą XVI–XVIII a., kita apie miesto likimą XVIII a. pab. ar Rotušės griovimo scena 1887 m. Galiausiai, rekonstravus „Vazos namą“, Merkinėje būtų išplėtotas archeologinis, urbanistinis, architektūrinis ir istorinis paveldas.
Neabejojama, kad reikšmingą vietą šis miestelis turėtų užimti ir planuojamoje vystyti istorinio turizmo maršruto „Jogailaičių kelio“ koncepcijoje, kuri turėtų sujungti Lietuvos ir Lenkijos sostines.
Tikimasi, kad toks projektas kasmet sukviestų emigravusius ir Lietuvoje gyvenančius menininkus, kūrėjus ir intelektualus į bendrą kūrybinių idėjų paiešką Merkinėje.
Šio miestelio ir jame rezidavusio karaliaus Vladislovos Vazos IV istorija dar daug kam išlieka paslaptimi, todėl ypatingai unikalia istorine praeitimi pasižymintis miestelis, atkūrus vieną reikšmingiausių istorinių pastatų, bylojančių karališkąją būtį, bus ne tik atskleistas ir tinkamai pristatytas, bet būtų įamžinta šimtmečius menanti istorija.