Europos paveldo vadovai: kyla grėsmė prarasti Ukrainos istorines vertybes

Europos paveldo vadovų forumo (EHHF) sekretoriatas išplatino pareiškimą, kuriame išdėstytas atsakas į susidariusią situaciją Ukrainoje. EHHF, jungiantis Europos valstybinių paveldo institucijų vadovus, pasmerkė invaziją į demokratinę ir laisvą Ukrainą ir išreiškė solidarumą bei paramą Ukrainos kultūros paveldo institucijoms.

Vienas iš 7 Ukrainos stebuklų: 1051 m. įkurtas stačiatikių vienuolynas Ukrainos sostinėje Kijevo Pečorų laura, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.<br> Wikipedia nuotr.
Vienas iš 7 Ukrainos stebuklų: 1051 m. įkurtas stačiatikių vienuolynas Ukrainos sostinėje Kijevo Pečorų laura, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.<br> Wikipedia nuotr.
 Vienas iš 7 Ukrainos stebuklų: Podolės Kameneco istorinis kompleksas.<br> Wikipedia nuotr.
 Vienas iš 7 Ukrainos stebuklų: Podolės Kameneco istorinis kompleksas.<br> Wikipedia nuotr.
UNESCO paveldo objektas: XI a. Šv. Sofijos katedra Kijeve.<br> Wikipedia nuotr.
UNESCO paveldo objektas: XI a. Šv. Sofijos katedra Kijeve.<br> Wikipedia nuotr.
 UNESCO paveldo objektas: Lvovo istorinis centras.<br> Wikipedia nuotr.
 UNESCO paveldo objektas: Lvovo istorinis centras.<br> Wikipedia nuotr.
UNESCO paveldo objektas: Bukovinijos ir Dalmatijos metropolitų rezidencija.<br> Wikipedia nuotr.
UNESCO paveldo objektas: Bukovinijos ir Dalmatijos metropolitų rezidencija.<br> Wikipedia nuotr.
UNESCO paveldo objektas: Karpatų regiono medinės bažnyčios. <br> Wikipedia nuotr.
UNESCO paveldo objektas: Karpatų regiono medinės bažnyčios. <br> Wikipedia nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Kultūros paveldo departamentas (KPD)

Mar 15, 2022, 2:37 PM, atnaujinta Mar 15, 2022, 2:44 PM

Kreipimąsi pasirašė ir Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.

Reaguodamas į susidariusią situaciją Ukrainoje, Europos paveldo vadovų forumo (EPVF) Sekretoriatas pateikė tokį pareiškimą:

„Mes, žemiau pasirašę valstybinių paveldo institucijų vadovai, pareiškiame savo solidarumą ir paramą Ukrainos kultūros paveldo institucijoms.

Reikalaujame, kad Rusija laikytųsi Ukrainos kultūros paveldą saugančių konvencijų.

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė milžiniškas žmonių kančias. Be grėsmės gyvybei, sveikatai ir visuomeninėms struktūroms, invazija taip pat kelia didelę grėsmę Ukrainos kultūros paveldui. Daugėja liudijimų apie dėl artilerijos apšaudymo nukentėjusius muziejus ir istorinius paminklus, be to, nuolat kyla vagysčių ir plėšimų grėsmė.

Ukrainos kultūros paveldas yra glaudžiai susijęs su Europos ir viso likusio pasaulio kultūros paveldu. Šalyje yra septynios UNESCO pasaulio paveldo vietovės. Jos yra neatsiejama bendro kultūros paveldo dalis. Kyla grėsmė prarasti Ukrainoje esančias istorines vertybes. Tokie praradimai turi poveikį mums visiems.

Todėl kultūros paveldą saugo tarptautiniai įstatymai. 1954 m. Hagos konvencijoje teigiama, kad „žala bet kuriai tautai priklausančioms kultūros vertybėms reiškia žalą visos žmonijos kultūros paveldui“.

Kultūros paveldo naikinimas yra karo įstatymų pažeidimas. Po to, kai Antrasis pasaulinis karas paliko didžiąją Europos dalį griuvėsiuose, 1949 m. keturiomis Ženevos konvencijomis buvo priimtos aukų apsaugos taisyklės, kurios taip pat yra taikomos ir kultūros vertybėms.

Papildomuose protokoluose yra aiškiai nurodyta, kad vykdyti bet kokius, prieš tautų kultūrinį ar dvasinį paveldą sudarančius istorinius paminklus, meno kūrinius ar kulto vietas nukreiptus priešiškus veiksmus ir naudoti tokius objektus kariniams tikslams yra draudžiama. Tai taikoma visoms kariaujančioms šalims.

1954 m. Hagos konvenciją patvirtino UNESCO Generalinė konferencija. Ja siekiama apsaugoti kultūros vertybes ir išsaugoti kultūros paveldą ginkluoto konflikto atveju. Kariškiai privalo stengtis be reikalo negadinti kultūros vertybių.

Griežtai smerkiame neprovokuotą invaziją į laisvą demokratinę Ukrainą.

Reikalaujame, kad Rusija gerbtų 1954 m. Hagos konvenciją ir Ženevos konvencijas dėl kultūros paveldo apsaugos Ukrainoje“.

Alex Paterson, Škotijos istorinės aplinkos tyrimų, priežiūros ir viešinimo institucija.

Linda Lainvoo, Estijos Nacionalinė paveldo taryba.

Pilar Barrero, Faustino Diaz, Maria Agundez ir Sergio Vidal, Ispanijos Kultūros ir sporto ministerija.

Joakim Malmström, Švedijos Nacionalinio paveldo taryba.

Patrick Sanavia, Liuksemburgo Nacionalinis architektūrinio paveldo institutas.

Bruno Favel, Prancūzijos Pasaulio paveldo misija, buvęs Europos tarybos Kultūros, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio komiteto Prezidentas.

Wolfgang Karl Göhner, Bavarijos valstybinė gamtosaugos tarnyba, Europos paveldo teisės forumo pirmininkas.

Dr. hab. Katarzyna Zalasińska, Lenkijos Nacionalinis paveldo institutas.

Vidmantas Bezaras, Lietuvos Kultūros paveldo departamentas.

Prof. Dr. Markus Harzenetter, Vokietijos Federalinė gamtosaugos specialistų asociacija.

Thierry Wauters, Briuselio sostinės regiono Miestų kultūrinio paveldo departamentas.

Tiina Merisalo, Suomijos Paveldo institucija.

Gonda Callaert, Flandrijos Paveldo institucija.

Kurt Farrugia, Maltos Kultūros paveldo priežiūros institucija.

Susan Lammers ir Ben de Vries, Nyderlandų Kultūros paveldo institucija.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.