Jonas Rustemas dažnai lankydavosi Dūkšto dvare, kur gyveno jo bičiulis Vilniaus universiteto filomatų draugijos veikėjas Tomas Zanas.
Dailininkas ir palaidotas šalia dvaro stovėjusios bažnyčios rūsyje. Taip visam laikui jis likęs ir Ignalinos krašto atminime. Kapavietę ženklina obeliskas, pastatytas 1974 m. (architektas V. Kunickas).
Kovo 10 d. Ignalinos krašto muziejus pakvietė į naujos ekspozicijos „Jonas Rustemas – dailininkas ir pedagogas (1762–1835)“ pristatymą.
Apie Jono Rustemo asmenybę ir jo palikimą pasakojo muziejaus direktorė Renata Veličkienė.
Ji citavo dailininko ir pirmojo Rustemo biografo Vincento Smakausko kadais užrašytus pranašiškus žodžius: „Rustemo vardas, su didele pagarba perduodamas iš lūpų į lūpas, pasieks ateities kartas. Ir nors pavydus laikas kada nors užlygins jo šeimos, draugų ir mokinių ašaromis aplaistytą kapą, dailininko šlovė pergyvens amžius“.
Ekspozicija džiaugėsi ir už prasmingą darbą muziejininkams dėkojo renginyje dalyvavęs savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas.
Kalbėta ir apie kitas iniciatyvas siekiant išsaugoti šio žymaus žmogaus atminimą, tinkamai sutvarkyti jo palaidojimo vietą.
Na, o muzika visus susirinkusius pradžiugino Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos mokytojas Raimondas Jasiulionis ir jaunasis fleitininkas Kostas Kutra.
Muziejus parengė penkis nuotraukomis iliustruotus ekspozicijos stendus, jų tekstai parašyti pagal Rūtos Janonienės knygą „Jonas Rustemas“.
Tai gyvenimo faktai, veiklos bei kūrybos aprašymai, informacija apie dabar vėl atgimusį, privačiomis iniciatyvomis atnaujintą Dūkšto dvarą, kuriame vasaras leisdavo žymus dailininkas, atvykdavo ir poetas Adomas Mickevičius.
Taip pat pateikiama informacija apie Pūškų dvarą, kuriame, kaip teigiama, viešėdamas ir jau sunkiai sirgdamas mirė Jonas Rustemas.
Yra ir 1956 m. sudegusios barokinės medinės bažnyčios nuotrauka ir trumpas aprašymas.
Būtent jos kriptoje palaidotas žymus dailininkas, visam laikui likęs Ignalinos krašte.
Parodai vertingų Jono Rustemų paveikslų ir kortų skaitmeninius vaizdus paskolino Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, dokumentų ir piešinių kopijas – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.
Pasak amžininkų, kadaise J.Rustemo tapytų paveikslų buvo kone kiekviename Lietuvos dvare.
Rūtos Janonienės monografijoje yra rašoma, kad yra išlikę 75 portretai, o daugiau nei apie 130 portretų yra žinoma iš literatūros, dailininko mokinių kopijų, raižinių ir litografijų.
