Ypatingojo archyvo parodoje – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjų ir KGB tardytojų veidai

2022 m. kovo 19 d. minėsime komunistinio režimo nusikaltimų metraščio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ pirmo numerio išleidimo 50-ąsias metines.

Kunigas Juozas Zdebskis su Pirmajai Komunijai ruošiamais vaikais. Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia. 1971 m.<br>LYA nuotr.
Kunigas Juozas Zdebskis su Pirmajai Komunijai ruošiamais vaikais. Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia. 1971 m.<br>LYA nuotr.
Leidiniai  „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, Lietuvos SSR valstybės saugumo  komiteto (KGB) darbuotojų rasti atliekant kratas. <br>LYA nuotr.
Leidiniai „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojų rasti atliekant kratas. <br>LYA nuotr.
Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus ypatingai svarbių bylų vyresnysis tardytojas Vytautas Liniauskas tardė leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ ir kitos religinės bei antisovietinės literatūros leidėjus ir platintojus. Fotografuota ne vėliau kaip 1981 m. <br>LYA nuotr.
Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus ypatingai svarbių bylų vyresnysis tardytojas Vytautas Liniauskas tardė leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ ir kitos religinės bei antisovietinės literatūros leidėjus ir platintojus. Fotografuota ne vėliau kaip 1981 m. <br>LYA nuotr.
Kunigas Alfonsas Svarinskas Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) tardymo izoliatoriuje Vilniuje. Jis buvo suimtas už aktyvią veiklą Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komitete, religinės bei antisovietinės literatūros gaminimą ir platinimą. Fotografuota ne anksčiau kaip 1983 m.<br>LYA nuotr.
Kunigas Alfonsas Svarinskas Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) tardymo izoliatoriuje Vilniuje. Jis buvo suimtas už aktyvią veiklą Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komitete, religinės bei antisovietinės literatūros gaminimą ir platinimą. Fotografuota ne anksčiau kaip 1983 m.<br>LYA nuotr.
Kybartų parapijos tikinčiųjų pareiškimas Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto generaliniam sekretoriui Jurijui Andropovui dėl Kybartų parapijos klebono Sigito Juozo Tamkevičiaus suėmimo. 1983 m. gegužės 8 d.<br>LYA nuotr.
Kybartų parapijos tikinčiųjų pareiškimas Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto generaliniam sekretoriui Jurijui Andropovui dėl Kybartų parapijos klebono Sigito Juozo Tamkevičiaus suėmimo. 1983 m. gegužės 8 d.<br>LYA nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Povilas Girdenis, LYA

Mar 19, 2022, 12:32 PM

Šiai sukakčiai pažymėti Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA) parengė parodą „Tai buvo auka Dievui ir tėvynei“, pasakojančią apie Kronikos leidybą, jos leidėjus, gamintojus, platintojus ir kitus bendradarbius.

1972 m. kovo 19 d. išėjo pirmasis Lietuvos katalikų bažnyčios dvasininkų ir tikinčiųjų pasauliečių iniciatyva pradėto leisti pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ numeris.

Lietuvos ir pasaulio visuomenę apie sovietų valdžios vykdytą tikinčiųjų diskriminaciją, politines represijas, kitus žmogaus teisių pažeidimus, visuomenės gyvenimo įvykius, kuriuos oficialioji Lietuvos SSR spauda buvo linkusi nutylėti arba pateikti melagingai, informavęs leidinys, nepaisant aktyvaus sovietų saugumo persekiojimo bei represijų, nepertraukiamai buvo leidžiamas iki 1989 m.

Per 17 metų pasaulį išvydo 81 Kronikos numeris, paskelbta informacija apie daugiau kaip 5 tūkst. tikinčiųjų teisių pažeidimo, politinių represijų, dvasininkijos persekiojimo, priverstinės vaikų ir jaunimo ateizacijos, kitų žmogaus teisių bei sąžinės laisvės pažeidimų faktų.

Leidinio gamintojų, leidėjų ir platintojų pastangomis, visi numeriai pasiekė Vakarus, kur paskelbti tekstai būdavo perspausdinami, verčiami į užsienio kalbas ir skelbiami Vakarų spaudoje, o publikacijų turinys sklido „Amerikos balso“, „Vatikano radijo“, „Laisvosios Europos“, kitų Sovietų Sąjungos teritoriją pasiekdavusių laisvojo pasaulio radijo stočių bangomis.

Pasibaigus ginkluotam antisovietiniam pasipriešinimui, Lietuvos katalikų dvasininkų bei tikinčiųjų kova už savo teises dažniausiai vyko rašant pavienius ar grupinius laiškus SSRS ir Lietuvos SSR valdžios institucijoms. Laiškuose buvo reikalaujama laikytis Sovietų Sąjungos konstitucijoje ir tarptautiniuose susitarimuose deklaruotų sąžinės, žodžio ir spaudos laisvių garantijų.

Šis pasipriešinimas pasiekė kulminaciją 1970−1971 m., įvykus teismams, kuriuose už vaikų rengimą Pirmajai Komunijai realiomis laisvės atėmimo bausmėmis buvo nubausti kunigai Juozas Zdebskis, Prosperas Bubnys ir Antanas Šeškevičius.

Tada ir buvo nuspręsta pradėti leisti pogrindinį periodinį leidinį, kuriame okupuotai Lietuvai ir pasauliui nuolat būtų teikiama informacija apie Katalikų bažnyčios, tikinčiųjų padėtį, nušviečiami kiti visuomenės gyvenimo faktai. 1972 m. kovo mėn. pradėto leisti leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ vyriausiuoju redaktoriumi tapo kunigas Sigitas Juozas Tamkevičius.

Nuo pirmųjų numerių pasirodymo sovietų saugumas skyrė dideles pajėgas kovai su laisvo žodžio skleidėjais. Už Kronikos leidybą, gaminimą ir platinimą baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti 23 asmenys, 63 asmenų atžvilgiu taikytos vadinamosios „profilaktinės priemonės“, daugelis leidinio bendradarbių patyrė persekiojimą, tardymus, jų namuose ne kartą buvo atliktos kratos.

Per 17 leidybos metų suimti bei laisvės atėmimu nubausti kunigai Alfonsas Svarinskas, Jonas Stašaitis, S. J. Tamkevičius, aktyvūs bendradarbiai vienuoliai bei tikintys pasauliečiai - Nijolė Felicija Sadūnaitė, Povilas Petronis, Petras Plumpa, Virgilijus Jaugelis, Juozas Gražys, Vladas Lapienis, Jonas Kastytis Matulionis, Ona Pranskūnaitė, Anastazas Janulis, Povilas Buzas, Jadvyga Bieliauskienė, Romas Žemaitis, Genovaitė Navickaitė, Ona Vitkauskienė, Mečislovas Jurevičius, Gema Jadvyga Stanelytė, Vytautas Vaičiūnas ir kiti.

Prie leidinio platinimo Vakaruose prisidėjo Rusijos žmogaus teisių gynimo aktyvistai - stačiatikių dvasininkas Glebas Jakuninas, pasauliečiai Sergejus Kovaliovas, Aleksandras Lavutas, Tatjana Velikanova. Kai kurie straipsniai buvo skelbiami Maskvoje 1968–1983 m. leistame pogrindiniame leidinyje „Einamųjų įvykių kronika“ (rusiškai «Хроника текущих событий»).

Susekus Kronikos bendradarbių ryšius su Rusijos disidentais, buvo suimtas ir 1975 m. gruodžio mėn. Vilniuje Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo „už nelegalių leidinių gaminimą ir platinimą“, nuteistas S. Kovaliovas.

Plėsdami kovą už tikinčiųjų teises, kunigai A. Svarinskas, Juozas Zdebskis, S. J. Tamkevičius, Jonas Kauneckas, Vincas Vėlavičius 1978 m. lapkričio 13 d. įsteigė Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komitetą. Per penkerius gyvavimo metus Komitetas paskelbė 53 tikinčiųjų diskriminavimo faktus atskleidusius dokumentus, adresuotus Lietuvos katalikų bažnyčios vadovybei, Sovietų Sąjungos ir Lietuvos SSR vadovybėms, Romos popiežiui.

1983 m. pavasarį suėmus kunigus A. Svarinską ir S. J. Tamkevičių, Kronikos redagavimą, leidybos bei platinimo koordinavimą perėmė, pogrindinę kunigų seminariją veikusią Varėnos rajono Kabelių kaime baigęs ir slapta į kunigus įšventintas Jonas Algimantas Boruta.

Jam aktyviai talkino vienuolės Bernadeta Mališkaitė, Elena Šuliauskaitė, Ona Šarakauskaitė, daug tikinčiųjų pasauliečių. Prie leidybos ir platinimo prisidėjęs Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto narys, kunigas J. Zdebskis, 1986 m. vasario 5 d. neaiškiomis aplinkybėmis žuvo eismo įvykyje.

Sovietų Sąjungoje prasidėjus „perestroikai“, griežta valdžios politika Katalikų bažnyčios atžvilgiu tesėsi toliau. Nepaisant nuolatinio persekiojimo, naujos baudžiamosios bylos dėl „šmeižtiško turinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ gaminimo ir platinimo faktų“ iškėlimo, kratų bei tardymų, 1987 m. kovo mėn. išleistas ir Vakarus sėkmingai pasiekė jubiliejinis Kronikos 15-osioms leidybos metinėms skirtas numeris, sutapęs su Lietuvos krikšto 600-ųjų metinių minėjimu.

1987 m. kovo 19 d. Vašingtone vykusio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos 15 m. sukakties minėjimo dalyvius, pabrėždamas svarbų leidinio vaidmenį informuojant pasaulį apie padėtį Lietuvoje ir jo indėlį į žmogaus teisių judėjimą, pasveikino JAV Prezidentas Ronaldas Reiganas.

Plečiantis pertvarkos procesams, sovietų valdžios politika Bažnyčios atžvilgiu pradėjo keistis. 1988 m. birželio mėn. nutraukta dėl leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ gaminimo ir platinimo faktų iškelta baudžiamoji byla. Nuslūgus Bažnyčios ir tikinčiųjų persekiojimui, 1989 m. pavasarį išleistas paskutinis Kronikos numeris.

Pogrindinį leidinį pakeitė 1989 m. pradžioje pradėtas oficialiai leisti žurnalas „Katalikų pasaulis“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi tapo kunigas Vaclovas Aliulis.

Persekiotas, bet nesustabdytas, iš visų pogrindinių Lietuvos leidinių ilgiausiai leistas, mitą apie pamatinių žmogaus teisių bei sąžinės laisvės paisymą Sovietų Sąjungoje griovęs komunistinio režimo nusikaltimų metraštis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ atliko svarbų vaidmenį, telkiant katalikiškojo pasipriešinimo jėgas ir įliejant jas į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjimą.

2011 m. įsteigta kasmetine Laisvės premija apdovanoti leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ leidyboje bei platinime dalyvavę Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynimo aktyvistas, biofizikas Sergejus Kovaliovas (2011 m.), kardinolas Sigitas Juozas Tamkevičius (2013 m.), aktyvi antisovietinio pasipriešinimo dalyvė, Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolė Nijolė Felicija Sadūnaitė (2017 m.).

2021 m. Laisvės premija paskirta Kronikos bendradarbiams – Telšių vyskupui emeritui Jonui Algimantui Borutai bei Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos seserims Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šuliauskaitei.

2021 m. Laisvės premijos laureatės sesers E. Šuliauskaitės žodžiais: „Kronika, pasiaukojusių kunigų ir jų talkininkų veikla kėlė pavojų prievarta grįstai sovietinei imperijai pirmiausia dėl savo intencijų grynumo, Tai buvo darbas, nesitikint apdovanojimų, nerungtyniaujant dėl laurų, negalvojant apie asmeninius nuopelnus, tai buvo auka Dievui ir Tėvynei. Mes turėjome vilties, kad visas šis darbas taps laisvės sėkla, kuri kada nors ateityje sudygs, tačiau, prisipažįstu, nelabai tikėjomės patys to sulaukti. Buvome susitaikę su mintimi, kad mūsų veikla vis vien baigsis kalėjimu ar lageriu, kad tai neišvengiama kiekvieno lemtis ir svarbiausia, kol esame laisvėje, kuo daugiau padaryti didesnei Dievo garbei.

Parodoje skelbiami dokumentai, nuotraukos ir garso įrašai saugomi Lietuvos ypatingajame archyve ir Lietuvos centriniame valstybės archyve. Jos kuratorius - Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.

Su paroda galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/tai-buvo-auka-dievui-ir-tevynei-lya/exh-266/tai-buvo-auka-dievui-ir-tevynei-lya/case-1351 arba paskyroje Facebook socialiniame tinkle https://www.facebook.com/lietuvosypatingasisarchyvas/.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.