Vytauto Didžiojo karo muziejuje veikianti paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“ – tai galimybė išvysti artefaktus, simbolizuojančius opozicinių judėjimų priemones, kuriomis kovota prieš komunistų valdžią.
Skausmingiausi ir dramatiškiausi atvejai – žmonių susideginimas miestų gatvėse ir aikštėse.
Romas Kalanta – ne vienintelis
„Labai gaila, bet mokyklos istorijos vadovėliuose tėra viena pastraipa, skirta R.Kalantos įvykdytam susideginimo aktui. Kadangi esu jaunosios kartos atstovė, prisipažinsiu, kad daugybė dalykų, kuriuos sužinojau rengdama šią parodą, man buvo visiška naujiena“, – sakė Andrejaus Sacharovo demokratijos tyrimų plėtros centro projektų vadybininkė Neringa Gališanskytė.
Pasak jos, labiausiai parodoje sukrečia skyrelis, skirtas kitiems dviem herojams. 1968 metais Prahoje protestuodamas prieš sovietų invaziją susidegino studentas Janas Palachas, o 1969-aisiais įkvėptas jo pavyzdžio ir taip pat protestuodamas prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją Latvijoje susideginti bandė Eliyahu Ripsas. Jaunuolis liko gyvas, buvo įkalintas, šiuo metu jis gyvena Izraelyje ir atvyks į Kaune rengiamą A.Sacharovo konferenciją.
Atvėrė kitą dramos pusę
N.Gališanskytei teko pasikalbėti su E.Ripsu. Jis merginai pasakė, kad „baimė buvo tokia didelė, kad palyginus mirtis nebeatrodė tokia baisi“. Ši frazė jaunai moteriai atvėrė visai kitą to meto dramos pusę.
„Šis jo sakinys tarsi išlaisvino mane, supratau, kad nebeturiu bijoti kalbėtis su E.Ripsu apie tai, kad jis nusprendė nusižudyti, nes pradžioje būtent tai kėlė didžiausią frustraciją“, – sakė N.Gališanskytė.
Kalbėdamasi su E.Ripsu ji sužinojo, kad jis buvo ne tik įkalintas keleriems metams, bet ir gydomas psichiatrijos ligoninėje – jam tariamai buvo diagnozuota šizofrenija. „Norėdamas įrodyti, kad protiškai yra visiškai sveikas, Eliyahu išsprendė sudėtingą matematikos uždavinį, kuris, beje, yra pridėtas prie jo bylos KGB“, – pasakojo moteris.
Pasak N.Gališanskytės, šie du atvejai yra svarbūs istorijai, nes nuo jų prasidėjo susideginimų vardan protesto banga, į kurią patenka ir R.Kalantos atvejis.
Žvilgsnis į pogrindžio spaudą
Parodoje visuomenei suteikiama galimybė susipažinti ir su kitais opozicijos naudotais pasipriešinimo metodais, vienas tokių – nepriklausoma savilaidos (rusų k. – „samizdat“) spauda.
Dalį parodoje eksponuojamos medžiagos surinko Kovo 11-osios Akto signataras, diplomatas Petras Vaitiekūnas. Aktyvus Sąjūdžio dalyvis devintojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje organizavo šimtų nepriklausomų leidinių spausdinimą iš visos SSRS, net iš Pietų Sachalino.
„Parodoje galima išvysti visą kaleidoskopą būdų, kaip galima pasipriešinti režimams. Šiuo metu matome, kas vyksta Ukrainoje, jaučiamės visiškai bejėgiai prieš vykdomą agresiją, tačiau galime pamatyti, kiek daug yra būdų pasipriešinti – tam visiškai nebūtina imti ginklo į rankas“, – kalbėjo N.Gališanskytė.
Ji sutiko, kad kaip ir anksčiau, taip ir dabar protestai prieš režimus yra itin rizikingas pasirinkimas, kuriam ryžtasi vienetai. Kaip pavyzdį moteris nurodė politinio kalinio Balio Gajausko raštelius, kuriuos taip pat galima išvysti parodoje.
„Man bene įdomiausi eksponatai – ant labai labai plono lapelio labai mažu šriftu surašytas laiškas kolegai ir straipsnis, kurį vėliau išspausdino nepriklausoma pogrindinė spauda. Šiuos raštelius politinis kalinys, rizikuodamas gyvybe, perdavė žmonai, kuri jį lankydavo“, – pasakojo N.Gališanskytė.
Priminė ir Maidaną
Eksponatų parodai pateikęs diplomatas P.Vaitiekūnas buvo Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje ir dalyvavo 2013–2014 metų Maidano protestuose, todėl parodoje yra eksponatų ir iš Maidano.
Apdegę Maidano aikštės grindinio akmenys, savadarbiai šarvai, šalmai, išpiešti gėlėmis už laisvę kovojusių ukrainiečių rankomis, primena, kad kova už laisvę dar ir šiandien nėra pasibaigusi.
Kiti parodoje eksponuojami artefaktai, atvežti iš „Libri Prohibiti“ bibliotekos Prahoje (Čekija), taip pat Europos solidarumo centro Gdanske (Lenkija), Brėmeno (Vokietija) universiteto archyvų.
Paroda veiks iki gegužės 29 d., jos lankymas nemokamas.
