Unikalų laivybos eksponatą ant vandens Mindaugo karūnavimo dieną jau apžiūrėjo pirmieji lankytojai.
Paskutinis uostas – prie tilto
Pernai baigęs tarnybą Priešmininių laivų divizionui priklausęs „Sūduvis“, kaip ir kiti seni laivai galėjęs virsti metalo laužu, išvengė tokios lemtis – perduotas Lietuvos jūrų muziejui (LJM) ir pritaikytas švietėjiškai veiklai.
Per devynis mėnesius buvo sutvarkyta laivo povandeninė dalis, denis, pakeista elektros, vandens tiekimo įranga, pašalintas sraigtas, velenai ir vairo plunksna, kad korpusas būtų visiškai sandarus.
Sutvarkyta ir vietos, kurioje stovi „Sūduvis“, infrastruktūra – laivas prijungtas prie miesto vandens, elektros ir nuotekų tinklų. Lankytojai galės ne tik užkopti į denį, apžiūrėti patalpas, bet ir liesti originalią įrangą.
Jūrininkams plukdant laivą į upę, pakeltas Pilies tiltas. Paskutinįąją „Sūduvio“ kelionę stebėjo krantinės aplipę klaipėdiečiai. Laivą prišvartavus krantinėje, žmonės jį ir įgulą pasveikino audringais plojimais.
Žadamos įdomios ekskursijos
Vokietijos kariuomenei 1958 metais pastatytas 47,1 metrų ilgio, 8,3 metrų pločio,3,7 metrų grimzlės laivas vėliau buvo modernizuotas – pritaikytas minų paieškai jūrose, galėjo plaukti maksimaliu 16 mazgų greičiu. Perduotas Lietuvai tarnavo jis dar daugiau kaip du dešimtmečius.
Baltijoje nuo karo laikų užsiliko nemažai povandeninių minų. Sūduvio“ ekspozicija primena, kad vien tiktai Lietuvos vandenyse 1997–2018 metais aptikta ir sunaikinta daugiau nei 170 sprogmenų.
Išsaugoti visi su šia funkcija susiję prietaisai: povandeniniai robotai, imitacinės minos, tralavimo įranga.
„Padaryta viskas, kad lankytojams čia būtų patogu ir įdomu. Pristatoma šio laivo istorija, misija, jo išskirtinė svarba Lietuvos karinių jūrų pajėgų tarnyboje“, – kalbėjo LJM direktorė Olga Žalienė.
Muziejininkai patikino, kad autentiško dizaino su visomis detalėmis ir įranga atkurtame laive lankytojai pasijus kaip įgulos nariai. Čia įrengta erdvė, kurioje nuo rudens čia vyks švietėjiški užsiėmimai moksleiviams.
Muziejininkai išgelbėjo laivą
„Sūduvis“ nuolat dalyvaudavo NATO karinių pajėgų pratybose Baltijos jūroje, patruliuodavo šalies teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, vykdė valstybės sienos pažeidėjų sulaikymo, konvojavimo, paieškos ir gelbėjimo operacijas.
Klaipėdos politikai, savivaldybės administracija, jūrų uosto darbuotojai, kultūros paveldo apsaugos specialistai, muziejininkai, visuomenininkai ilgai laužė ietis ginčydamiesi, kur dėti atitarnavusį karo laivą, kad jis netaptų miesto panoramą bjaurojančiu svetimkūniu – svarstyti įvairūs netgi utopiški naudojimo variantai.
Siūlyta laivą įkurdinti Danėje prie senosios Smiltynės perkėlos, Jūrų uosto teritorijoje prie Mėmelio miesto krantinių, paversti jį pigiu viešbučiu ant vandens vasarą į pajūrį plūstančiam jaunimui. Kariškiams pagrasinus relikviją nurašyti į metalo laužą, reikalai ėmė suktis sparčiau.
Jūrų muziejui sutikus perimti „Sūduvį“, investuoti į panaudos sutartimi savivaldybės perduotą 60 metrų ilgio Danės krantinės ruožą šis laivas tapo vertingu eksponatu, pastatytas šalia Pilies tilto prieš Karlskronos aikštę.
