Neringa – vienas jauniausių Lietuvos miestų, įkurtas 1961 metų lapkričio 15-osios, kai į vieną administracinį vienetą buvo sujungti senieji istoriniai žvejų kaimai prie Kuršmarių – Nida, Juodkrantė, Preila ir Pervalka.
Valdžiai istorija nerūpėjo
Savivaldybės tarybos komitetams jau pateiktas sprendimo projektas, kuriuo siūloma nustatyti kitą, tikslesnę, istoriškai objektyvesnę Neringos įkūrimo datą. Jeigu toks sprendimo projektas sulauktų palaikymo, šiemet lapkričio 11-ąją miestas jau minėtų 585-ąjį savo gimtadienį.
Teiginys, kad dar viduramžiais žinomos, įvairiuose žemėlapiuose pažymėtos senosios Kuršių nerijos gyvenvietės, sovietmečiu dėl neapgalvoto valdininkų administracinio potvarkio vienu mostu suvienytos į vientisą miestą, kuriam tik 60 metų, prasilenkia su istorine tiesa, prieštarauja ne tik logikai, bet ir sveikam protui.
Ginčai dėl Neringos gimtadienio datos keitimo kunkuliuoja jau daugiau kaip dešimtmetį. Net aršiausi naujovių priešininkai dabar jau sutinka, kad Kuršių nerijos istorija yra kur kas gilesnė ir įvairiapusiškesnė negu tai atspindi dabartinė miesto įkūrimo data.
Prisiminė senąją smuklę
Pernai, minint kurortinio miesto prie Baltijos jūros 60-metį, Nidoje buvo surengta vieša Vilnaus ir Klaipėdos universitetų istorikų diskusija „Kada Neringai švęsti gimtadienį?“. Dalyviai sutarė, kad miesto istorijos ištakos siekia 1437 metų lapkričio 11-ąją.
Ši istoriniuose šaltiniuose užfiksuota data primena ant Grobšto kyšulio kadaise stovėjusią senąją Nidos smuklę, tą dieną mokėjusią privalomus mokesčius Prūsijos karalystei.
Būtent šią datą pasiūlė Juodkrantėje gimusi, čia gyvenanti Klaipėdos universiteto istorijos mokslų daktarė, docentė Nijolė Strakauskaitė – ne vienos knygos, mokslinės studijos apie Kuršių nerijos raidą nuo seniausių laikų iki šiol autorė.
Diskutuota dėl dar vienos Neringai reikšmingos datos – istoriniuose šaltiniuose minimos 1529 metų birželio 7-osios dienos, kai buvo anaujinta karališkoji privilegija tai pačiai Nidos smuklei. Tačiau daugiau balsų sulaukė gilesnes istorines šio krašto ištakas menantis paliudijimas.
Gimtadienis – ne už kalnų
„Šiuo metu išskirtinį dėmesį skiriame Kuršių nerijos praeičiai, žinių apie ją sklaidai: atnaujinami kultūros paveldo objektai, siekiame atgaivinti tarpukariu Nidoje klestėjusios istorinės dailininkų kolonijos tradicijas, fiksuojame nematerialaus paveldo vertybes, darome daugybę kitų darbų, kad būtų saugoma ir tęsiama mūsų gyvenviečių istorija“, – kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.
Meras, kaip ir kiti, įsitikinęs, jog sovietinė data, kuria remiantis kasmet švenčiami miesto gimtadieniai, neatspindi unikalios, turtingos, daugiasluoksnė Kuršių nerijos praeities, čia šimtmečiais su slenkančiais smėlynais kovojusių, mariose žūklavusių žmonių tradicijų, kultūros paveldo vertybių, lydinčių ir šiandieninių neringiškių kasdienybę.
Kitokios Neringos įkūrimo istorinės datos klausimas bus svarstomas savivaldybės tarybos komitetuose spalio 19–20 dienomis. Sprendimo projekte, atsižvelgiant į mokslininkų išvadas, siūloma miesto įkūrimo data patvirtinti 1437 metų lapkričio 11-ąją.
Komitetams pritarus sprendimo projektui, jis būtų iškilmingai svarstomas savivaldybės tarybos posėdyje. Beveik neabejojama, kad Neringa kitą mėnesį minės 585-ąją gyvavimo sukaktį.
