Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumas: kokia yra laisvė ir jos formos?

Spalio 27–29 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) sukvies į Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumą. Tema „Laisvė ir jos formos“ taps simpoziumo ašimi, persismelkiančia visose plenarinėse sesijose. 

Laisvė ir jos formos.
Laisvė ir jos formos.
S.Geniušas.<br>Asmeninio albumo nuotr. 
S.Geniušas.<br>Asmeninio albumo nuotr. 
E.Aleksandravičius. <br>J.Petronio nuotr. 
E.Aleksandravičius. <br>J.Petronio nuotr. 
Daugiau nuotraukų (3)

Rimgailė Dikšaitė, VDU

Oct 26, 2022, 10:23 AM

Vienas simpoziumo dalyvių, Honkongo kiniškojo universiteto filosofijos profesorius Saulius Geniušas teigia, kad laisvė ir jos formos yra išties puikiai parinkta tema po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių diskusijai. S. Geniušas savo pranešime, besiremiant atliktais tyrimais, sieks susieti laisvės tematiką su tokiomis filosofinėmis temomis kaip produktyvi vaizduotė ir savirealizacija. 

„Trumpai kalbant, sieksiu parodyti, kad žmogus gali klestėti tik tuomet, kai save realizuoja, tačiau būtina skirti savirealizaciją ir savideterminaciją kaip skirtingas laisvės formas, be to, savirealizacija nėra galima be vaizduotės. Tad kaip matote, temą analizuosiu iš filosofinės perspektyvos ir tikiuosi, kad publikai bus įdomu“, – tikisi profesorius, kuris labai džiaugiasi bendradarbiavimo galimybėmis su Lietuva.

Dalinsis patirtimi – viena iš laisvės formų

„Jau daugelį metų dirbu universitete Honkonge, prieš tai dirbau universitete JAV, kur taip pat ir apgyniau savo doktorantūrą. Metams bėgant – netgi dešimtmečiams – vis intensyviau ieškau bendradarbiavimo galimybių su Lietuvos universitetais. Tad man šis VDU Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumas suteikia galimybę užmegzti artimesnius ryšius su Lietuvos akademine bendruomene ir aš labai tikiuosi, kad bus progų šiuos ryšius vystyti ir toliau“, – teigia S. Geniušas ir papildo, kad Lietuvos akademiniam pasauliui įdomu ir svarbu artimiau susipažinti su užsienyje gyvenančiais mokslininkais bei geriau suprasti jų tyrinėjimus.

„Labai tikiuosi, kad tai ves prie tolesnių pastangų integruoti užsienyje gyvenančius mokslininkus į Lietuvos akademinį pasaulį. Mano nuomone, nuo to Lietuvos akademinė kultūra tik praturtėtų. Netgi teigčiau, kad tai XXI amžiuje tapo būtinybe, nes šis amžius pasižymi ne kultūrų grynumo paieškomis, bet įvairių kultūrų sintezėmis“, – įsitikinęs filosofas.

Honkongo kiniškojo universiteto filosofijos profesorius Saulius Geniušas spalio mėnesį Vytauto Didžiojo universitete veda paskaitas ir dalinasi patirtimi su įvairių sričių studentais bei VDU bendruomene kaip kviestinis V. Kavolio tarpdisciplininės profesūros programos dėstytojas. S. Geniušas su VDU bendruomene kalba apie fenomenologiją ir hermeneutiką, kurios yra vienos svarbiausių XX a. filosofinių tradicijų. „Kadangi studentai nėra tik tie, kurie specializuojasi filosofijoje, siekiu parodyti, kodėl šios tradicijos yra svarbios ne tik filosofijos, bet ir daugelio kitų disciplinų kontekste“, – atskleidžia filosofas. Tarp jo nagrinėjamų temų VDU – ir muzikos filosofija, japonų filosofija, daugialypė realybė bei paskaita apie karą iš fenomenologinės perspektyvos.

Būti laisvam – daug sudėtingiau nei ankščiau 

Vytauto Didžiojo universiteto istorikas profesorius dr. Egidijus Aleksandravičius teigia, kad laisvės lemties ir lietuvių santykio su laisve klausimas yra pats svarbiausias. „Net jei sakytume, kad nesame pirmieji keliantys laisvės klausimą ir kad kai kam tai atsibosta. Minioms visada yra artimesnė kokia nors diktatūra arba visiškai suvienodintas galvojimas, arba tam tikri propagandiniai, fanatiški, isteriški riksmai. O laisvė visada yra subtilesnis dalykas. Laisvė yra tai, ką mąstyti reikia labai valingai – kartu su demokratija, laisvė užgęsta, jeigu nėra jokių sąmoningų pastangų, jeigu žmonės, ypač tie, kurie yra pasirinkę akademinį kelią, tie, kurie įsivaizduoja, kad jie kažką giliau mąsto ir daugiau gali pasakyti, nustoja įsipareigojimo šitai temai“, – teigia istorikas. 

Kalbėdamas apie VDU Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumą, prof. dr. E. Aleksandravičius pabrėžia gyvo susitikimo ir bendravimo naudą, kuri, šiais technologiniais laikais, tampa vis didesne prabanga. „Ir pandemijos, ir karai, ir nauji iššūkiai per paskutinius kelerius metus mums aiškiai rodė, kad neva viskas yra atvira, neva viskas yra online, neva socialinių tinklų dėka viskas yra atvira, vienuma yra palaikoma, bet čia, regis, taip pat yra akademinė įžvalga, kad tikram autentiškam bendravimui, susipažinimui, veidas į veidą diskutavimui šitos sąlygos kaip tik buvo neišpasakytai destruktyvios. 

Persikėlę į tinklus, į nuotolius mes iš tikrųjų dar labiau padidinom nuotolius tarp mūsų akademinių žmonių, tarp tų, kurie yra proto nešėjai, tarp tų, kurie yra pajėgūs kelti didžiąsias idėjas, pajėgūs telkti žmones diskutavimui, ginčui ir susitarimams“, –  teigia profesorius, kurio įsitikinimu, visa tai, kas dabar vyksta pasaulyje, duoda naujus impulsus rinktis. „Turime bandyti palaikyti pasaulio lietuvių proto, intelekto, širdies gyvąjį nervą ir nėra kitų formų, kaip kada ne kada susirinkti prie bendro stalo ar prisėsti ant tų pačių laiptų ir pagalvoti apie tai, kokios didžiosios idėjos mus dar gali timptelt į priekį, kilstelt aukštyn ir daryti tai, ką mūsų kasdienybė mums šiandien diktuoja“, – konstatuoja E. Aleksandravičius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.