Atsiveria Šv. Jono bažnyčios paslaptys – rasta Mėmelio tvirtovės komendanto antkapio plokštė

Archeologai įžiebė žalią šviesą Klaipėdai reikšmingam, bet kol kas vėžlio žingsniu judančiam kultūros projektui – baigė tyrinėti senamiesčio teritoriją, kurioje kažkada stovėjo įspūdinga evangelikų liuteronų bažnyčia, apgriauta per Antrąjį pasaulinį karą, o vėliau ir visiškai nušluota nuo žemės paviršiaus.

Klaipėdos archeologai tyrinėjo Šv.Jono bažnyčios liekanas.<br> KU nuotr.
Klaipėdos archeologai tyrinėjo Šv.Jono bažnyčios liekanas.<br> KU nuotr.
 R.Nabažaitė pristatė svarbiausius radinius.<br> A.Pilaitienės nuotr.
 R.Nabažaitė pristatė svarbiausius radinius.<br> A.Pilaitienės nuotr.
Šv. Jono bažnyčios pamatai Turgaus gatvėje.<br> A.Pilaitienės nuotr.
Šv. Jono bažnyčios pamatai Turgaus gatvėje.<br> A.Pilaitienės nuotr.
Šv. Jono bažnyčia Klaipėdoje XIX a. pabaigoje. 
Šv. Jono bažnyčia Klaipėdoje XIX a. pabaigoje. 
 Archeologai atidengė bažnyčios pamatus.<br> A.Pilaitienės nuotr.
 Archeologai atidengė bažnyčios pamatus.<br> A.Pilaitienės nuotr.
 R.Nabažaitė patenkinta rezultatais.<br> A.Pilaitienės nuotr.
 R.Nabažaitė patenkinta rezultatais.<br> A.Pilaitienės nuotr.
Šv. Jono bažnyčia Klaipėdoje tarpukariu.
Šv. Jono bažnyčia Klaipėdoje tarpukariu.
 Siekiama atstatyti Šv. Jono bažnyčią.<br> A.Pilaitienės nuotr.
 Siekiama atstatyti Šv. Jono bažnyčią.<br> A.Pilaitienės nuotr.
Žvalgomųjų tyrimų plotas senamiestyje. <br> KU nuotr.
Žvalgomųjų tyrimų plotas senamiestyje. <br> KU nuotr.
Atidengti bažnyčios pamatai. <br> A.Pilaitienės nuotr.
Atidengti bažnyčios pamatai. <br> A.Pilaitienės nuotr.
Atkastas ir senovinis šulinys. <br> A.Pilaitienės nuotr.
Atkastas ir senovinis šulinys. <br> A.Pilaitienės nuotr.
Archeologai darbavosi iš peties.<br> A.Pilaitienės nuotr.
Archeologai darbavosi iš peties.<br> A.Pilaitienės nuotr.
Mėmelio tvirtovės komendanto antkapis.<br> A.Pilaitienės nuotr.
Mėmelio tvirtovės komendanto antkapis.<br> A.Pilaitienės nuotr.
 Archeologų radiniai.<br> A.Pilaitienės nuotr.
 Archeologų radiniai.<br> A.Pilaitienės nuotr.
 Archeologų radiniai.<br> A.Pilaitienės nuotr.
 Archeologų radiniai.<br> A.Pilaitienės nuotr.
Taip atrodė Turgaus gatvės gale stovėjusi evangelikų bažnyčia prieš miestą nusiaubusį didijį gaisrą. 1852.<br> E.G. Waldhauerio piešinys.
Taip atrodė Turgaus gatvės gale stovėjusi evangelikų bažnyčia prieš miestą nusiaubusį didijį gaisrą. 1852.<br> E.G. Waldhauerio piešinys.
 Archeologų radiniai.<br> A.Pilaitienės nuotr.
 Archeologų radiniai.<br> A.Pilaitienės nuotr.
 Atkastas penkių metrų kultūrinis sluoksnis.<br> A.Pilaitienės nuotr.
 Atkastas penkių metrų kultūrinis sluoksnis.<br> A.Pilaitienės nuotr.
 Archeologų radiniai.<br> A.Pilaitienės nuotr.
 Archeologų radiniai.<br> A.Pilaitienės nuotr.
 Archeologų radiniai.<br> A.Pilaitienės nuotr.
 Archeologų radiniai.<br> A.Pilaitienės nuotr.
Evangelikai liuteronai pašventino kertinį Šv. Jono bažnyčios atstatymo akmenį.<br> G.Pilaičio nuotr.
Evangelikai liuteronai pašventino kertinį Šv. Jono bažnyčios atstatymo akmenį.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Šv. Jono bažnyčios atstatymo projektas.<br>A.Širvio ("Senamiesčio projektas") vizualizacija.
 Šv. Jono bažnyčios atstatymo projektas.<br>A.Širvio ("Senamiesčio projektas") vizualizacija.
 Šv. Jono bažnyčios atstatymo projektas.<br>A.Širvio ("Senamiesčio projektas") vizualizacija.
 Šv. Jono bažnyčios atstatymo projektas.<br>A.Širvio ("Senamiesčio projektas") vizualizacija.
 Šv. Jono bažnyčios atstatymo projektas.<br>A.Širvio ("Senamiesčio projektas") vizualizacija.
 Šv. Jono bažnyčios atstatymo projektas.<br>A.Širvio ("Senamiesčio projektas") vizualizacija.
Pamatai bus užpilti smėliu ir padengti plėvele. <br> KU nuotr.
Pamatai bus užpilti smėliu ir padengti plėvele. <br> KU nuotr.
Pamaldos vyksta Šv. Jono evangelikų liuteronų parapijos namuose.<br> G.Pilaičio nuotr.
Pamaldos vyksta Šv. Jono evangelikų liuteronų parapijos namuose.<br> G.Pilaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (26)

Lrytas.lt

Oct 31, 2022, 12:07 PM, atnaujinta Oct 31, 2022, 2:28 PM

Ištyrus Turgaus gatvėje stovėjusios šventovės pamatus, aptikta netgi sensacingų senojo Mėmelio praeitį menančių radinių, nustatyta, kad čia būta ir kitokių pastatų. Šv. Jono bažnyčios atkūrimo projektas – valstybinės reikšmės objektų sąraše.

Atidengė senuosius pamatus

Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archelogijos instituto (BRIAI) specialistai skelbia jau baigę visus darbus, kuriuos jiems reikėjo atlikti, kad Šv. Jono bažnyčios atkūrimo projektas, apie kurį kalbama jau kelis dešimtmečius, pajudėtų iš mirties taško.

Per trejus vasaros sezonus Klaipėdos senamiestyje archeologai atidengė buvusios didžiausios ir psčios gražiausios bažnyčios statinių pamatus, ištyrė daugiau nei 730 kvadratinių metrų ploto teritoriją.

Tyrimai buvo vaisingi – beveik 5 metrų storio kultūriniame sluoksnyje aptikta įdomių radinių, tarp jų ir senųjų pastatų, prigludusių prie Šv. Jono bažnyčios bokšto, liekanų. Jie čia galėjo būti dar tais laikais, kai maldos namai stovėjo kitur.

Nauji radiniai užminė mįslių – galėjo būti taip, kad čia būta ir miestiečių, ir bažnyčios pastatų. Aišku, kad po 1540 m. gaisro iškilę pastatai sudegė vėliau, per kitą 1678 m. kilusį gaisrą. Jie buvo įrengti ant tvirtų pamatų, su mediniais poliais, rostverku.

„Trijų metrų gylyje nuo tuomečio paviršiaus aptikome lentų šulinį su rentiniais, jis galėjo būti visuomeninis“, – kalbėjo KU archeologų komandai ir savanoriams talkininkams vadovavusi istorijos mokslų daktarė Raimonda Nabažaitė.

Rastas antkapio fragmentas

Tyrimai papildė archeologų žinias – ne tik apie Šv. Jono bažnyčią, jos statybą, bet ir miestelėnus, čia gyvenusius, kai jos dar nebuvo. Atidengus vakarinius bokšto pamatus, paaiškėjo, kad jie iškilo ant anksčiau buvusių senesnių maldos namų liekanų.

Pernai vasarą kasinėtoje bažnyčios teritorijoje aptiktas 61 kapas, o šiemet jų nerasta. Tai, anot R. Nabažaitės, rodo, kad žvalgomajame plote galėjo būti įėjimo į bažnyčią takai. Reikšmingiausiu radiniu archeologė vadina antkapio plokštę su lotyniškais įrašais – pavarde Redern ir žodžiais „Gubern”, „Cap”.

Pasitelkus kitus istorikus, pavyko nustatyti, jog tai – Mėmelio tvirtovės gubernatoriaus Adamo Valentino von Rederno (1636 -1659) vėliau tapusio ir komendantu, antkapio epitafinė plokštė. Veikiausiai jis buvo palaidotas ankstesnėje šv. Jono bažnyčioje, kitapus Turgaus gatvės, arčiau Dangės upės.

„Toks radinys – tikras lobis. Mėmelyje tvirtovės komendantas buvo antras žmogus po Prūsijos kunigaikščio. Įdomu, kad jo antkapio plokštė yra gerokai senesnė nei pirmoji šioje vietoje 1706 m. pastatyta bažnyčia. Kai kurių didikų, turtingų pirklių kapai tuo laikotarpiu tikriausiai buvo iškelti ir perlaidoti naujuose maldos namuose“, – pastebėjo R.Nabažaitė.

Svajonė – atstatyti bokštą

Neaišku, kaip naudotas archeologų aptiktas lentų šulinys su septyniais vainikais – ar miestelėnai iš jo sėmė geriamąjį vandenį, ar laistė savo daržus, girdė gyvulius. Vėliau jis buvo užpiltas moliu. Atkastame šulinyje rasti du kibirai nutrūkusiomis rankenomis ir dar vyriškas batas, prilygstantis šių laikų 45 dydžio apavui.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus specialistai pasiryžę konservuoti, restauruoti, o vėliau ir eksponuoti ir šį šulinį Klaipėdos pilies patalpose. Kiek anksčiau dar senesnis, kuršių laikus primenantis unikalus rentinis šulinys buvo aptiktas kasinėjant Dangės žiotyse kryžiuočių įkurtos Mėmelburgo tvirtovės priešpilį.

KU archeologų atidengtos Šv. Jono bažnyčios pamatų liekanos greitai bus uždengtos plėvele, kad atstatant bokštą, nebūtų apgadintos išlikusios senosios struktūros. Visiems tyrimams, pasak R.Nabažaitės, prireikė apie 100 tūkst. eurų.

Įgyvendinant bažnyčio atkūrimo projektą, kol kas ištyrinėta tik trečdalis teritorijos. Jeigu skaičiuoti ir šventorių, neatliktų darbų būtų dar daugiau. Kasinėjimų plotas iki pat pamatų bus užpiltas smėliu ir uždengtas plėvele.

Šv. Jono bažnyčios atkūrimo projektą organizuojančiai Klaipėdos savivaldybei ir jos partneriams dabar jau atsivėrė galimybės nedelsiant kibti į darbą – planuojama pirmiausiai atstatyti sunaikintos miesto šventovės bokštą.

Šventovei – gyventojų pinigai

Amžių tėkmėje svarbiausios uostamiesčio bažnyčios vieta ir išvaizda keitėsi ne kartą. Žinoma, kad Mėmelyje seniausi evangelikų liuteronų maldos namai iškilo prie Dangės upės, dabartinės Turgaus gatvės sklype, 1562–1571 m. laikotarpiu. Parapija į dabartinę vietą persikėlė 1706 m. Šv. Jono vardu ši bažnyčia vadinama nuo 1857 m.

Šiai bažnyčiai atrėžti penki žemės sklypai Didžiojo Turgaus gatvės gale, veikiausiai irgi nukentėjo per gaisrą 1678 m. Lėšos naujai bažnyčiai pradėtos rinkti 1682 m. – statybos fondas kauptas iš įplaukų, gautų papildomai apmokestinus vietinių pirklių prekes, vartojamą mėsą ir alų. Per 14 metų surinkta 12 tūkst. guldenų.

Karališkojo Klaipėdos dvaro pamokslininkas Bernhardas von Sandenas 1696 m. gegužę padėjo kertinį statybų akmenį. Dėl lėšų trūkumo darbai keliskart buvo įstrigę. Naujoji bažnyčia pašventinta 1706 m. sausio 18-ąją, per Prūsijos karaliaus Friedricho I karūnavimo penktųjų metinių šventę.Tiesa, bokštas liko neužbaigtas.

Tik 1790 m., Mėmelio pirkliams nusprendus finansuoti bokšto statybą, jis iškilo gana greitai – per aštuonis mėnesius. Santūri Šv. Jono bažnyčios vidaus apdaila stilistiškai nebuvo vientisa. Interjere dominavo paauksuotas, ornamentais drožinėtas altorius, dovanotas nežinomo Žemaitijos didiko. Virš jo kabėjo fundatoriaus herbas – auksinis liūtas juodame fone.

Iš senosios bažnyčios pergabenta puošni, angelo figūros laikoma sakykla su apaštalų atvaizdais šonuose. Perkelta ir baltai dažyta, paauksuota krikštykla. Ant sienų kabėjo paveikslai. Tarp jų seniausias – pirmojo po Reformacijos Prūsijos hercogo vietininko Mėmelyje Georgo von Klingenbecko portretas. Dar minimas 1594 m. nutapytas Mato Prätoriaus portretas.

Aukščiausia miesto vertikalė

Kapinės bažnyčios šventoriuje 1781 m. uždarytos. Iki tol miestelėnai čia laidoti apie 60 metų, po to, kai įrengiant gynybos įtvirtinimus prie Senojo turgaus, užpiltos senosios kapinės. Bokštas tarnavo kaip kelrodis laivams, jame būta keturių varpų.

Kai 1802 m. audra bokštą apgadino, bet magistratas, pirkliai kaip mat atrado pinigų jį pataisyti. Remontuojant bokštą, vėjarodis su burlaiviu 1823 m. nukabintas – jį pakeitė sparnus išskėtęs erelis, virš kurio puikavosi paauksuotas kryžius.

Kitas Mėmelį 1854 nusiaubęs gaisras sunaikino ir pagrindinę miesto šventovę. Ji atstatyta ant senųjų pamatų ir mūro liekanų. Neužbaigus visų darbų, 1857 m. surengtos šventinimo iškilmės. Bokšto smailei iškelti vėl pritrūko pinigų, bet statybą paspartino pirklio filantropo Juliaus Ludwigo Wienerio mirtis – iš jo palikimo 6000 talerių atseikėta Šv. Jono bažnyčiai.

Bokštas  su varpine ir laikrodžiu užbaigtas 1863 m. Lengvas, tarsi ažūrinis statinys kilo į 75 metrų aukštį. Viršutinė aštuonkampė dalis užkelta ant masyvaus keturkampio tūrio. Detalių sandūroje, apstatytoje nedideliais frontonėliais, būta ir apžvalgos aikštelės. Virš bokšto durų pritvirtintas garsaus prūso, iš Mėmelio kilusio poeto Simono Dacho biustas.

Altorių puošė dailininko F.Bouterviecko kompozicija „Kristus alyvų darželyje“ – Prūsijos imperatoriaus Frydricho Vilhelmo IV dovana. Abipus jos stovėjo Kristaus ir Mozės statulos. Gotikinių formų ir romaninio stiliaus Šv. Jono bažnyčios bokštas buvo aukščiausias visuomeninis pastatas mieste, ryškiausia jo vertikalė, geografinis Mėmelio centras.

Valstybinės reikšmės objektas

Neogotikai priskiriamos bažnyčios fasadai suremontuoti XX amžiaus pradžioje. 1925 m. čia atsirado centrinis šildymas, o 1931 m. – apšvietimas elektra. Požemyje įrengti tualetai. Per Antrajį pasaulinį apgriautą šventovę buvo galima atstatyti bet komunistai ją sulygino su žeme. Bažnyčios vietoje iškilo menkaverčiai pastatai – ūkinių prekių parduotuvė, tualetas.

Klaipėdos savivaldybės prieš du dešimtmečius patvirtintame Turgaus gatvės žemės sklypo detaliajame plane buvo numatyta ne istorinės, o visiškai naujos bažnyčios su 50 metrų aukščio bokštu statyba. Norėta ją įkomponuoti senųjų pamatų plote. Vėliau sumanyta atstatyti bažnyčią be bokšto – dėl jo evangelikų liuteronų bendruomenėje buvo kilę ginčų.

Tuo diskusijos nesibaigė, todėl 2015 m. buvo parengta nauja Šv. Jono bažnyčios jau su bokštu atkūrimo galimybių studija. Siūlytos keturios alternatyvos: tikslus istorinis atstatymas, mažesnė bažnyčia ir žemesnis bokštas, autentiškas bokštas su mažesnių tūrių bažnyčia šalia ir visiškai nauja, šiuolaikiška, modernios architektūros šventovė.

Visus variantus įvertinusi savivaldybės tarybos kolegija 2015 m. balandžio 8-ąją vėl pakeitė savo nuomonę – pasisakyta už autentišką istorinį atstatymą. Seimas prieš dvejus metus Šv. Jono bažnyčiai suteikė valstybinės reikšmės objekto statusą. Kiek lėšų ir laiko prireiks idėjai įgyvendinti, paaiškės tik tada, kai bus parengtas techninis projektas.

Parapijos klebonas Reinholdas Moras baiminosi, kad atstatant  Šv. Jono bažnyčią bus sunku išsiversti  be 30 mln. eurų fondo. Statybų, ypač kultūros paveldo objektų restauravimo darbų kainos pastaruoju metu šoktelėjo į neregėtas aukštumas.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.