Marie Curie daiktai iki šiol saugomi švininėse dėžėse Mokslininkės gimimo dieną – įdomūs faktai apie jos gyvenimą

Lapkričio 7 d. minima mokslininkės Marie Curie (1867–1934) gimimo diena. M. Curie yra viena radiologijos srities pradininkių, dukart Nobelio premijos laureatė. Ji buvo pirmoji moteris, gavusi Nobelio premiją ir pirmoji pasaulyje, gavusi šią premiją du kartus, taip pat vienintelė, šią premiją gavusi skirtingose mokslo šakose.

Marie Curie.<br>Energetikos ir technikos muziejaus nuotr.
Marie Curie.<br>Energetikos ir technikos muziejaus nuotr.
Solvay konferencija, 1927 m., kurioje dalyvavo Marie Curie ir Alfredas Einsteinas.<br>Energetikos ir technikos muziejaus nuotr.
Solvay konferencija, 1927 m., kurioje dalyvavo Marie Curie ir Alfredas Einsteinas.<br>Energetikos ir technikos muziejaus nuotr.
Moksliniai eksperimentai ETM Kiuri dirbtuvėse.<br>ETM nuotr.
Moksliniai eksperimentai ETM Kiuri dirbtuvėse.<br>ETM nuotr.
Marie Curie.<br>britannica.com nuotr.
Marie Curie.<br>britannica.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Energetikos ir technikos muziejus

Nov 7, 2022, 8:43 PM

Energetikos ir technikos muziejaus chemijos dirbtuvės pavadintos M. Curie garbei. Jose savaitgaliais vyksta moksliniai eksperimentai, kurių metu lankytojai susipažįsta su cheminiais elementais, jų savybėmis ir įdomiuoju medžiagų mokslu. 

Minėdamas M. Curie gimimo 155-metį muziejus pristato įdomiausius faktus iš mokslininkės biografijos. 

• Pilnas Marie Curie vardas – Maria Salomea Skłodowska Curie.       

• M. Curie negalėjo siekti aukštojo išsilavinimo gimtoje Lenkijoje tik dėl tos priežasties, kad buvo moteris. Todėl ji įstojo į slaptą pogrindinį universitetą, kuriame mokė lenkų jaunimą. Mokydama susitaupė pinigų, kad galėtų studijuoti Prancūzijoje. Ten įgijo fizikos ir matematikos mokslų laipsnius.       

• M. Curie sunkiai vertėsi. Ji gyveno palėpėje, kartais alko. Norėjo grįžti į Lenkiją, bet, kadangi buvo moteris, negavo darbo jokiame Lenkijos universitete. Daugumą eksperimentų ji atliko kiauroje pašiurėje be reikalingų prietaisų, nes neturėjo savo laboratorijos.       

• M. Curie susipažino ir susituokė su kitu mokslininku – Pierre‘u Curie. Marie iškėlė hipotezę, kad atomai nėra mažiausios dalelės ir jų viduje kažkas vyksta. Kartu su vyru jiedu atrado du naujus cheminius elementus, kurie ir padėjo uranui skleisti radiaciją. Polonis pavadintas Lenkijos garbei, o radis lotyniškai (radius) reiškia spindulį. Terminą radiacija taip pat sugalvojo Marie su vyru. 

• Nobelio premijos komitetas iš pradžių nenorėjo įteikti premijos moteriai. Tik įsikišus P. Curie ir kolegoms, Marie tapo pirmąja moterimi pasaulyje, gavusia Nobelio premiją. Po vyro mirties ji tapo pirmąja moterimi profesore pasaulyje (Sorbonos universitete).       

• M. Curie įsteigė Radžio institutą, kuriame tikėjosi sutelkti gabiausius mokslininkus ir ištirti gydomąsias radiacijos savybes. Už savo tyrimus vėliau ji gavo antrąją Nobelio premiją, šįkart chemijos.        

• Marie dukra Irene Joliot-Curie, kartu su vyru Frédéricu už savo darbus taip pat gavo Nobelio chemijos premiją (už dirbtinės radiacijos atradimą). Garsiais mokslininkais tapo ir Marie anūkai.       

• Mokslininkė mirė nuo leukemijos, manoma, sukeltos daugelio metų darbo su radioaktyviais elementais. Norėdami paskaityti M. Curie užrašus turėtumėte užsidėti apsauginę aprangą, nes jos užrašai yra radioaktyvūs.       

• Visi jos daiktai iki šiol saugomi švininėse dėžėse, kad į aplinką nepatektų juose susikaupusi radiacija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.