Šventę uostamiestyje praturtino pristatytas naujas leidinys „Su jūra mes didesni“, skirtas Lietuvos virsmo jūrine valstybe šimtmečiui.
Jūra – vartai į visą pasaulį
Šventės dalyvius su Vasario 16-osios švente sveikinęs LAJM direktorius Vaclavas Stankevičius pažymėjo, jog jūreivystės mokyklos absolventai, dirbantys laivuose su nacionaline vėliava, kurie raižo pasaulio vandenynus, stiprina valstybės ekonomiką, atlieka ir Lietuvos ambasadorių užsienio šalių uostuose misiją.
„Prieš šimtmetį panorę tapti profesionaliais jūrininkais lietuviai buvo priversti iešoti kelių į užsienio šalių jūreivystės akademijas. Dabar tokią svajonę jie gali įgyvendinti Klaipėdoje – rengiame laivavedžius, mechanikus, uosto tarnybų vadybininkus, logistikos specialistus. Mūsų mokykloje studijuoja iš Ukrainos ir kitų užsienio valstybių atvykę jaunuoliai“, – kalbėjo V.Stankevičius.
Lietuva jūrų valstybės statusą įgijo 1921 metais, kai Vokietijoje statytas garlaivis – jachta „Jūratė“ atplaukė į Klaipėdą ir tapo nepriklausomos valstybės prkybos laivyno pradžios simboliu. Po kelerių metų prie Lietuvos prijungus Klaipėdos kraštą, įgytas ir uostas. Tvirtėjant jaunos valstybės ekonomikai, gausėjo ir nacionalinis laivynas, plukdęs į užsienį įvairias prekes, maisto produktus.
„Dar 1934 metais lietuviai traukiniais buvo gabenami į Klaipėdą, kad pirmą kartą pamatytų valstybės pakraštį skalaujančias jūros bangas, smėlio kopas. Be Klaipėdos krašto neturėtume prieigos prie Baltijos, neturėtume uosto, jo sukuriamos vertės, nebūtų atsivėrusios galimybės plėtoti jūrinę kultūrą“, – pažymėjo šventėje dalyvavusi Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) vadovė Olga Žalienė.
Raiteliai žvelgė į Rytus
Jūreivystės mokyklos konferencijų salėje pristatytas ir naujausias LJM leidinys „Su jūra mes didesni“. Plačiajai auditorijai skirtoje talpaus formato knygoje atsispindi Lietuvos tapsmo jūrine valstybe istorija nuo seniausių laikų, brėžiami rytdienos horizontai, pristatomi šių dienų jūros herojai, pasiekimai. Toks leidinys jaunus žmones ragina veidu gręžti į pasaulio vandenynus, drąsiau rinktis jūreiviškas profesijas.
Knygoje modernia vizualinės raiškos forma sukurta dešimt ryškiausių tarpukario Lietuvos kapitonų portretų. Jų gyvenimo apybraižos – tarsi tiltas tarp praeities ir dabarties, aktualizuoja ir skatina pažinti sudėtingą istorinį tarpukario laikotarpį, kai Klaipėdos krašte ėmė kurtis nacionalinis laivynas, prisidėjęs prie to, kad Lietuvai tapo ekonomiškai nepriklausoma valstybe.
Leidinyje nušvinta istorinio konteksto, jūrų valstybės ištakų Lietuvoje atspindžiai. Prisimenami ne tik narsūs jūrininkai kuršiai, kurių išpuolių bijojo net Skandinavijos vikingai, bet ir į jūrą žvelgę, jos energetiką ir naudą bandę suvokti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos valdovai – Jogaila, Žygimantas Augustas, Jonas Sobieckis. Pastarasis Šventojoje buvo įkūręs jūrų uostą.
„Lietuvių santykiai su jūra visada buvo sudėtingi. Nuo seno įpratę žvelgti į ją kaip į kažkokią kliūtį, mūsų protėviai Baltijos neįvertino kaip vartų į platųjį pasaulį – žvelgdami ir žygiuodami į Rytus sukūrė raitųjų vikingų imperiją. Vien tik plaukioti laivais, valdyti uostus neužtenka. Nemažiau svarbu yra suvokti siekius, jūros atveriamas galimybes“, – tvirtino LJM direktorė pavaduotojas istorikas Romualdas Adomavičius.
Šventė – muziejuje ir laive
Žygimantas Augustas galbūt net labiau nei jo pirmtakai suvokė geopolitinę jūros reikšmę – 1568 metais įsteigė vieną pirmųjų Europoje jūrininkystę administravusią Laivų komisiją (Commissio Maritima), kuri organizavo Abiejų Tautų Respublikos (ATR) pajūrio ir uostų gynybos sistemą, prižiūrėjo laivybą, tvarkė pajamas iš jūrų prekybos. Tuo metu buvo įkurtas ir nuolatinis ATR laivynas.
„Mūsų šalis nesibaigia ties Baltijos krantais. Ir anais laikais, ir dabar su jūra esame didesni. Šią mintį pabrėžėme visuose tęstinio projekto „Lietuvos jūrinės valstybės 100-metis“ skirtose ekspozicijose, leidiniuose, švietėjiškuose renginiuose“, – kalbėjo LJM vadovė O.Žalienė.
Dar vieną šio projekto darbą – įvairaus amžiaus skaitytojams skirtos pažintinės knygos „Su jūra mes didesni“ leidybą – parėmė Klaipėdos savivaldybė, Lietuvos laivų savininkų asociacija, Lietuvos jūrininkų sąjunga, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.
LJM šventinių renginių programą papildys vasario 17-ąją Kopgalyje įsikūrusio jūrų muziejaus patalpose vyksianti ekskursija “Nuo žagrės iki šturvalo. Jūrinė Lietuva 1900–1940“.
Valstybės šventė pažymėta ir tarnybą baigusiame karo laive „Sūduvis“, šiuo metu stovinčiame Klaipėdos centre prie Danės krantinės. Jūrų muziejui perduotame minų medžiotojų laive vyko švietėjiškas renginys „Misija – jūrinė Lietuva“.
