Parkas, kuriame anksčiau būta senųjų miesto kapinių, tapo amžinojo poilsio 29 kariams. Kiekvieno žūties ir mirties aplinkybės skirtingos, bet daugelis jų narsiai kovėsi už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Čia palaidoti ir penki slaptos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos valstybės operacijos dalyviai.
Karių kapus papuošė kryžiai
Į šventinę ceremoniją Skulptūrų parke susirinkę kariai, šauliai, kariuomenės kūrėjai ir veteranai, uostamiesčio bendruomenės nariai pagerbė čia tarpukariu palaidotų karių atminimą. Ant jų kapų iškilusius kuklius, kaip ir dera kariškai kultūrai, kryžius pašventino Klaipėdos įgulos ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų kapelionatų diakonas Nerijus Čiapas.
„Okupantų kardo šešėlis ilgai gožė Lietuvos karių kapus, mėginta išplauti mūsų atmintį, bet nepavyko: sugrįžo tremtinių palaikai, tvarkomos partizanų žūties vietos, garbingai perlaidoti pokario rezistencijos vadai. Šie Klaipėdoje tarpukariu žuvusius ar mirusius karius primenantys kryžiai – dar vienas įrodymas, kad pagarba ir padėka anksčiau ar vėliau suranda didvyrius“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės Atsargos karininkų sąjungos atstovas klaipėdietis Algirdas Grublys.
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus prie karių kapo padėjo gėlių vainiką, džiaugėsi, kad nuo šiol klaipėdiečiai ir miesto svečiai parke matys ne tik skulptūras po atviru dangumi, bet ir istorinę vietą, kurioje palaidoti didvyriai: „Prasminga, kad toks minėjimas vyksta pasitinkant Lietuvos valstybingumo šventę. Skatinkime jaunimą didžiuotis už laisvę kovojusiais kariais“.
Vado palaikus perkels iš JAV
Susirinkusieji senosiose kapinės atgulusius karius pagerbė tylos minutė, perskaitytos visų pavardės. Klaipėdos įgulos šauktiniai saliutavo šūvių salvėmis. Iškilmių dalyviai nusilenkė ir kitiems kariams, palaidotiems prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“.
A.Vaitkus vylėsi, kad šalia šio paminklo jau rudenį atguls dar vienas didžiavyris – 1923 metų žygiui į Prancūzijos legionierių administruojamą Klaipėdos kraštą vadovavęs Lietuvos kariuomenės žvalgybos karininkas, pulkininkas Jonas Polovinskas-Budrys ir jo žmona bendražygė Regina Kašubaitė-Budrienė.
Istorinės operacijos vadas, pirmasis Klaipėdos krašto gubernatorius, Lietuvos diplomatas, Niujorko garbės pilietis J. Budrys ir jo žmona palaidoti Čikagos lietuvių tautinėse kapinėse. Urnos su jų palaikais pergabenimu ir perlaidojimu Klaipėdoje jau kurį laiką rūpinasi premjerės Ingridos Šimonytės potvarkiu sudaryta Vyriausybinė komisija.
Koks paminklas ar atminimo ženklas papuoš sukilėliais pasivadinusių šaulių žygio į pajūrį vado J.Budrio kapą Klaipėdos parke, kol kas dar neaišku – uostamiesčio savivaldybės paskelbė architektūros idėjų konkursą.
Koks bus kitas paminklas?
Paminklinių kryžių kariams projektuotojas Kęstutis Mickevičius atkreipė dėmesį į Čikagos lietuvių kapinėse stovintį paminklą Budriams, sukurtą žinomo išeivijos skulptoriaus ir architekto Jono Muloko. Jis suprojektavo kelias lietuvių bažnyčias Niujorke, Jaunimo centro pastatų kompleksą Lemonte, senelių namus Omahoje, daug įdomių formų stogastulpių, antkapių.
Istorikai ir paveldosaugininkai nemano, kad Skulptūrų parke reikėtų pompastiško monumento garsaus žygio vadui, tokiai vietai labiau tinka santūrūs, rimtį skleidžiantys pagarbos ir atminimo ženklai. Čikagoje paminklas Budriams papuoštas grakščiu, stilizuotu Klaipėdos herbu, išraižytas lietuviškos dvasios tautine ornamentika.
„Puikus J.Muloko paminklas. Verčiau kūrybiškai pasinaudokime tuo, kas jau yra“, – konkurso dalyviams verstis kūliais per galvą nesiūlo dizaineris K. Mickevičius.
Iškilmių dalyviai dėkojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, parko rekonstrukcijos projekto autoriams architektei Margaritai Ramanauskienei, K.Mickevičiui, karybos istorikui Egidijui Kazlauskiui už istorinės medžiagos paieškas archyvuose, ne tik karių, bet ir kitų kapaviečių sutvarkymą.
Kėsinosi nugriauti ir obeliską
Skulptūrų parke iki šiol sklando miesto praeities dvasia – čia buvusiose kapinėse palaidota apie 40 tūkstančių senojo Mėmelio gyventojų. Po Antrojo pasaulinio karo, kai sugriautame mieste nebeliko žmonių, nelankomos ir neprižiūrimos kapinės virto klaikiu šabakštynu.
Tvarkant apleistą teritoriją, senieji paminklai nugriauti, metalo kryžiai, tvorelės išvežtos į sąvartynus – vandališkai sunaikintose kapinėse vėliau įkurtas lietuvių moderniosios skulptūros parkas.
Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros paveldo naikintojai kėsinosi nušluoti nuo žemės paviršiaus ir paminklą tarpukario Lietuvos kariams, bet šviesuoliams per stebuklą pavyko jį išgelbėti – jis tebestovi parke.
Pilkšvas obeliskas su užrašu „Už laisvę žuvusiems“ neprilygo tų pačių kapinių teritorijoje atsiradusiam sovietinių karių, žuvusių per Antrąjį pasaulinį karą, memorialui. Virš raudonarmiečių kapų kybojo militarizmo ženklas – metalinis kalavijas.
Narsūs kovotojai nepamiršti
Lietuvai įžengus į nepriklausomybę, atrasti ir kitose Skulptūrų parko vietose palaidotų karių kapai. Patriotiškai nusiteikę miestiečiai bevardes kapavietes papuošė mediniais atminimo krikštais.
Pažymint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos valstybės šimtmetį, jos buvo paženklinti garbingesniais atminimo ir pagarbos akcentais – granito kryžiais, plokštėmis su iškaltomis visų palaidotųjų karių pavardėmis.
Parke ilsisi 29 Klaipėdoje tarpukariu dislokuoto 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulko ir 1-ojo bataliono pagrindu suformuoto 6-ojo pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margirio pulko kariai.
Šalia jų palaidoti 3-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordino kavalieriai: jaunesnysis puskarininkis Povilas Trinkūnas, 1-ojo husarų pulko eilinis Jonas Simonavičius, kiti narsūs vyrai.
Prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“ atskiras kapas supiltas dar penkiems pajūryje per 1923 metų slaptą karinę ir diplomatinę misiją savo galvas čia padėjusiems arba mirusiems kariškiams – šauktiniams ir savanoriams.
