Valdovų rūmuose surengtoje tarptautinėje parodoje „Pidhircių rūmai. Istorija ir meno kolekcijos“ pristatomi Ukrainos Pidhircių rezidencijoje surinkti ir saugoti kūriniai.
Tiesa, jie atkeliavo ne iš pačios rezidencijos, kuri dabar restauruojama po ją nusiaubusio smarkaus gaisro.
Reta proga pamatyti
Vertingiausi šiuose rūmuose šimtmečiais kauptų meno kolekcijų eksponatai į Vilnių atvežti iš Lvovo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos ir Lvovo istorijos muziejaus.
Juose šiuo metu saugoma apie 80 proc. garsiosios kolekcijos. Kitą kolekcijos dalį didikai dar prieš Antrąjį pasaulinį karą išsigabeno į Lenkiją ir Braziliją.
Muziejininkų manymu, tai ypač reta proga pamatyti vienoje pilyje per daugelį šimtmečių sukauptą kolekciją.
Dažniausiai parodų eksponatai būna surinkti iš kelių ar keliolikos kolekcijų.
Europinio lygio rezidencija
Pidhircių rūmai, kurie dažnai vadinami pilimi, – įspūdingas architektūros paminklas.
Tai itališka „palazzo in fortezza“ (liet. „įtvirtintų rūmų“) tipo rezidencija, išsiskirianti vėlyvojo Renesanso ir ankstyvojo baroko elementų stilistine derme.
Ukrainiečiai didžiuojasi, kad ji buvo pastatyta anksčiau nei Versalio rūmai Prancūzijoje.
Vaizdingoje įkalnėje iškilę rūmai ir visas rezidencijos ansamblis su parku bei sodu jau XVII–XVIII amžiuje žavėjo svečius ir meno žinovus.
O XX a. jų interjerai – židiniai, portalai, lubų plafonų struktūra tapo įkvėpimo šaltiniu rekonstruojant Krokuvos Vavelio karališkosios pilies bei Valdovų rūmų Vilniuje sales.
Valdė žymūs didikai
„Visos Europos kontekste Pidhircių rezidencija išsiskiria ne vien savo architektūra, bet ir tuo, kad joje buvo atidarytas vienas pirmųjų viešųjų muziejų Europoje.
Jau XIX amžiaus pradžioje, kai šeimininkai negyvendavo savo rezidencijoje, ją buvo galima aplankyti kaip turistui“, – pasakojo parodos idėjos autorius, Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas.
Šią rezidenciją valdė žymios didikų giminės. Tai ir Sobieskiai, kurie buvo Lietuvos ir Lenkijos karaliai, ir Konecpolskiai bei Ževuskiai, kurie giminiavosi su lietuvių didikais – Radvilomis, Sapiegomis, Pacais. Kiekviena jų paliko įspaudą spalvingoje rezidencijos istorijoje.
„1865 metais rūmai atiteko lietuvių kilmės Gediminaičių dinastijos šalutinės šakos palikuoniams – kunigaikščiams Sanguškoms.
Eustachijus Stanislovas Sanguška, suvokdamas muziejinę Pidhircių vertę, sudarė sąlygas platesnei visuomenei lankyti rūmus ir grožėtis jų interjerais bei meno lobiais.
Pavienių keliautojų įrašai išliko svečių knygose“, – pasakojo parodos kuratorius Ignas Račickas.
Artima lietuviškai dvasiai
Pasak Valdovų rūmų direktoriaus V.Dolinsko, nors rezidencija yra toli nuo Vilniaus, tiesiai būtų apie 800 kilometrų, bet ji labai artima lietuviškai dvasiai.
Manoma, jog prie Pidhircių puošybos galėjo prisidėti architektas Constante Tencalla, kuris XVII a. po gaisrų rekonstravo Valdovų rūmus Vilniuje, pastatė Šv.Kazimiero koplyčią ir projektavo šalia Aušros vartų stovinčios Šv.Teresės bažnyčios fasadą.
Pidhircių rūmuose gana ilgai dirbo ir vienas žymiausių vėlyvojo baroko Vilniaus dailininkų Simonas Čechavičius. Todėl jų kolekcijoje yra išlikę daugiausia jo kūrinių, žinoma, nekalbant apie tuos, kurie puošia bažnyčias.
Ukrainos rūmų kolekcijoje galima rasti nemažai garsių Lietuvos didikų portretų. Mat po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo nemaža Ukrainos dalis su Lvovu atsidūrė Austrijos sudėtyje.
Išgrobstė XIX amžiuje
Pasak V.Dolinsko, todėl Pidhircių kolekcija ir išliko iki šių dienų, o Rusijos imperijoje atsidūrusioje Lietuvoje visos kolekcijos buvo išgrobstytos jau XIX amžiuje.
Toks skirtumas tarp požiūrio į paveldą kultūringoje Austrijoje ir barbariškoje Rusijoje.
Taigi tokių lobių, kurie atkeliavo iš Lvovo, mūsų šalyje nėra išlikę. Kad ir aukštų pareigūnų portretų.
Pavyzdžiui, Lietuvoje nerasime nė vieno profesionalaus dailininko nutapyto Vilniaus vaivados Karolio Stanislovo Radvilos portreto, o Lvove jų yra net keletas.
Nuo šedevrų iki ginklų
Valdovų rūmų muziejaus Parodų centre lankytojai išvys kone šimtą meno vertybių – šalia portretų, batalinių ir sakralinių scenų, kurių autoriai yra žinomi Europos dailininkai, eksponuojami ir su Lietuva susijusių tapytojų darbai.
„Atskira erdvė skirta taikomosios dailės objektams.
Atkūrėme Pidhircių rūmų interjerą su salonų baldais, žvakidėmis, veidrodžiais, husarų šarvais, alebardomis.
Bus galima susipažinti su XVII–XIX amžiaus aristokrato rezidencijoje kauptų kolekcijų formavimo principais, istorinėse nuotraukose pamatyti, kaip tos kolekcijos atrodė rūmų salėse“, – paroda džiaugėsi Valdovų rūmų direktorius.
Sudaro keturios dalys
Ekspoziciją sudaro keturios dalys. Pirmojoje pristatoma rezidencijos istorija bei architektūra, rezidencijos klestėjimo ir kolekcijų kaupimo laikai bei skaudūs praradimai.
Šioje dalyje laukia pažintis ir su rezidencijos savininkais bei jų nuveiktais darbais. Eksponuojami portretai tų didikų, kurie pradėjo kurti pačius rūmus bei kolekciją.
Tarp jų – Stanislovas Matas Ževuskis, kuris buvo vienas pagrindinių kolekcininkų.
Jis įsigijo tuos šarvus ir ginklus, kuriuos galima pamatyti antrojoje parodos dalyje. Viena parodos įdomybių – Abiejų Tautų Respublikos valdovų dvariškių portretų galerija.
Antroji parodos dalis vaizdžiai pristato Pidhircių rūmų istorinius interjerus.
Eksponuojama daug istorinių fotografijų, kuriose tie interjerai užfiksuoti. Pagal jas atkurtas vienos rūmų salės interjeras.
Trečiojoje dalyje eksponuojamas kolekcijos dailės aukso fondas, daugiausia žinomų Vakarų Europos tapytojų, flamandų ir italų paveikslai. Akį traukia Johanno Baptisto Lampi, Jano de Baeno darbai.
Ketvirtoji parodos dalis skirta Abiejų Tautų Respublikos meistrų kūrybai.
Čia galima pamatyti paveikslus, nutapytus Simono Čechavičiaus, kuris ilgai mokėsi Italijoje, o vėliau savo paveikslais išpuošė daugelį Vilniaus bažnyčių bei vienuolynų.
Šalia – kitų jo aplinkos tapytojų kūriniai. Tarp tų tapytojų – ir Pranciškaus Smuglevičiaus senelis Hiacintas Olesinskis.
Parodą lydi paskaitų, diskusijų, ekskursijų ir edukacijų programa.
Muziejų naktį – nemokami renginiai
Norintys parodą „Pidhircių rūmai. Istorija ir meno kolekcijos“ pamatyti nemokamai turėtų suplanuoti kelionę į sostinę kitą šeštadienį – gegužės 17 dieną, nes nuo 18 iki 24 val. vyks nemokami Muziejų nakties renginiai.
Ta proga Valdovų rūmų muziejus siūlo išsamiau pažinti baroko epochą, pasigrožėti muziejuje saugomomis baroko vertybėmis, šio laikotarpio dailininkų darbais, meistriškai išaustais gobelenais, pasiklausyti barokinės muzikos, aplankyti M.K.Sarbievijui ir Baroko literatūros metams skirtą dviejų poeto knygų parodą.
Didžiojoje renesansinėje menėje 19–22 val. vyks „Baroko šortai“ – Valdovų rūmų muziejininkų parengtų devynių trumpų pasakojimų ir pokalbių apie baroko epochą turnyras, lydimas šio laikotarpio muzikos.
„Baroko šortai“ – unikali galimybė daugiau sužinoti apie valdovo dvarą ir jo kasdienybę, karalaičių keliones ir vedybinius ryšius, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų plėtrą ir jų interjerų puošybos istoriją, baroko epochos naujoves valdovo dvare bei Tvano pasekmes barokiniam paveldui.