Trečiadienis, šeštadienis ir sekmadienis (išskyrus, kai sutampa su šventinėmis ir nemokamo lankymo dienomis) yra savaitės dienos, kuriomis galite užlipti 101 laipteliu, susipažinti su bokšto istorija bei iš aukštai pasigrožėti senais ir ne tokiais senais Kauno stogais.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpinės bokštas, koks matomas dabar, buvo baigtas statyti ir įrengtas 1937 m. Tais pačiais metais buvo įkurtas Kauno kariljonas, kuriame reguliariai koncertuoti pradėta 1956 m. Koncertus atlikdavo Kauno simboliai muzikantai Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai. Mūsų dienomis koncertų estafetę perėmė jaunesni – muzikantai ir tradicija gyvuoja toliau.
Pakeliui į bokšto apžvalgos aikštelę galėsite susipažinti su įdomia bokšto istorija, prisiliesti prie istorinių varpų ir, žinoma, pamatyti, kur groja muzika miestiečius ir svečius užburiantys kariljonininkai. Jus pakerės senasis bokšto kariljonas su 49 varpais, JAV lietuvių dovanotas ir nuo 1922 m. Kaune skambantis Laisvės varpas, vokiečių gamintas „C.F. Rochliz“ laikrodžio mechanizmas. Laukia ne tik gražios Kauno panoramos iš 32 metrų aukščio, bet ir įdomi kelionė viršun.
Apsilankyti bokšte pakilti su Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojo bilietu. Muziejus trečiadieniais dirba nuo 10 iki 19 val., šeštadieniais ir sekmadieniai – nuo 10 iki 17 val. Bokštą galite lankyti iki rugsėjo 28 d.
Į bokštą galima patekti tik pro Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicijų sales (iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos ekspozicijos), o ne pro bokšto duris. Norint apsilankyti muziejaus varpinės bokšte, nereikia registruotis iš anksto, tereikia įsigyti muziejaus bilietą (suaugusiems – 5 Eur, moksleiviams/studentams – 2,5 Eur, šeimai – 10 Eur). Bokštas nepritaikytas žmonėms su fizine negalia.
Kariljono bokšto istorija
1937 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte gen. Vlado Nagevičiaus ir kompozitoriaus Juozo Tallet-Kelpšos iniciatyva įkurtas 35 varpų kariljonas. Jo varpai išlieti Belgijoje „Michiels jr. Tornau“ liejykloje (Turnė). Varpams suteikti žuvusių Lietuvos vaduotojų-gynėjų, laisvės kovų vardai. Vienas varpas nuliedintas Filadelfijoje (JAV) ir 1922 m. padovanotas lietuvių emigrantų kaip Laisvės simbolis išsivadavusiai tautai. Vienoje varpo pusėje buvo išlietas Vytis, kitoje – priesakas: „O, skambink per amžius Vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos“.
1956 m. pradėti nuolatiniai koncertai. Pirmieji kariljonieriai – Viktoras Kuprevičius ir Giedrius Kuprevičius. 1983 m. koncertuoti pradėjo Julius Vilnonis, vėliau Raimundas Eimontas. Kauno kariljonui kūrinių parašė Mindaugas Urbaitis, Algimantas Kubiliūnas, Vidmantas Bartulis, Viktoras Kuprevičius, Giedrius Kuprevičius, Kęstutis Kačinskas.
2005–2006 m. balandį bokštas iš esmės restauruotas. Asteno (Nyderlandai) varpų liejykloje „Royal Eijsbouts“ naujai suderinti 35 varpai. Į Kauną grįžo su 14 naujų varpų, nauja klaviatūra.