Specialiame angare pristatoma lėktuvo replika su piloto kabinoje integruotu simuliatoriumi, leidžiančiu interaktyviai patirti lėktuvo valdymą.
Simuliatorius suteikia galimybę interaktyviai patirti istorinį skrydį – 1925 metų liepos 14-ąją, kai ANBO-I lėktuvas pakilo į orą. Lankytojai ne tik iš arti išvys, kaip atrodo atkurtas lėktuvas, bet ir patys galės išbandyti jo valdymo principus, pajusti, ką reiškia būti piloto vietoje.
Paroda skirta ne tik pažymėti vieno svarbiausių aviacijos įvykių Lietuvoje sukaktį, bet ir kviečia plačiau pažvelgti į aviacijos raidą, jos poveikį visuomenei ir technologijų vystymuisi. Lankytojai galės susipažinti su aviacijos istorijai reikšmingais eksponatais – nuo piloto uniformų ir saugos įrangos iki orlaivio detalių.
ANBO (sakinio Antanas nori būti ore žodžių pirmųjų raidžių junginys) – inžinieriaus Antano Gustaičio sukonstruoti ir Kauno aviacijos dirbtuvėse gaminti lėktuvai. 1918–1940 m. nepriklausomoje Lietuvoje aviacija buvo ne tik modernizacijos ir novatoriškumo simbolis, bet ir kultūrinio tapatumo išraiška. Lietuvos karo aviacijos pagrindu buvę ANBO lėktuvai demonstravo technologinį progresą, kėlė visuomenės pasididžiavimo, patriotiškumo jausmus.
„Aviacijos šimtmetis – tai ne tik svarbus istorinis įvykis, bet ir puiki proga prisiminti Lietuvos technologinį progresą. ANBO-I lėktuvas simbolizuoja tarpukario Lietuvos modernizacijos siekius ir inžinerinius pasiekimus. Pristatydami interaktyvią lėktuvo repliką, ne tik pagerbiame Antano Gustaičio palikimą, bet ir kviečiame visuomenę iš naujo atrasti pasididžiavimą mūsų aviacijos istorija“, – sakė Energetikos ir technikos muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas
ANBO-I, pirmasis lietuvių sukurtas orlaivis, 1925 m. suprojektuotas aviacijos inžinieriaus Antano Gustaičio, žymi savarankiškos Lietuvos karo aviacijos pradžią. Tai buvo vienvietis medinės ir metalinės konstrukcijos, drobe dengtas mokomasis lėktuvas su 34 AG „Daimler“ varikliu, galėjęs išvystyti apie 125 km/h greitį. Paskutinis Antano Gustaičio sukurtas lėktuvas buvo ANBO-VIII – dvivietis lengvasis bombonešis, pradėtas projektuoti 1938 m. gegužės 5 d. ir išbandytas 1939 m. rugsėjo 5 d. Tai gyvas įrodymas, kaip istorinė inžinerinė mintis gali įkvėpti naujus technologinius sprendimus ir stiprinti tautinę tapatybę.
„Minint šimtą metų nuo aviacijos pradžios Lietuvoje, Energetikos ir technikos muziejus kartu su inžinierių komanda sukūrė interaktyvius ANBO-I lėktuvo replikos elementus. Ekspozicija supažindina lankytojus su ankstyvuoju aviacijos laikotarpiu, leis išvysti autentiškus įrašus, žyminčius Lietuvos aviacijos pradžią bei eksponatus: nuo ANBO lėktuvo modelių iki šalmo, akinių ir medalio. Mažieji šventės dalyviai turės galimybę patys tapti pilotais ir išbandyti interaktyvų žaidimą, kurio tikslas – savo judesiais sėkmingai pilotuoti lėktuvą, matomą ekrane“, – pasakojo projekto vadovas, muziejaus elektronikos dirbtuvių kuratorius Andžej Kuldoš.
Per parodos atidarymą paskaitas skaitė Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė Justina Nenortaitė ir Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas Pijus Poškus.
J. Nenortaitė pabrėžė, kad Antanas Gustaitis buvo ne tik talentingas karo lakūnas, bet ir išsilavinęs inžinierius, kuris savo žinias pritaikė kurdamas modernią Lietuvos karinę aviaciją. Anot jos, Gustaičio gyvenimas atspindi gilų atsidavimą valstybei ir siekį kelti Lietuvos aviacijos lygį iki tarptautinių aukštumų. Ji pažymėjo, kad kiekvienas jo sukurtas ANBO lėktuvas šiandien yra ne tik techninis pasiekimas, bet ir svarbi Lietuvos kultūros bei istorinės tapatybės dalis.
P. Poškus savo kalboje išskyrė ANBO lėktuvus kaip reikšmingą lietuviško inžinerinio talento įrodymą. Jis priminė, kad Antano Gustaičio orlaiviai ne tik atitiko to meto techninius reikalavimus, bet ir iškėlė Lietuvos vardą tarptautinėje aviacijos erdvėje. Pasak jo, 1934 metų skrydis aplink Europą ANBO-IV lėktuvais buvo išskirtinis įvykis, parodęs Lietuvos lakūnų profesionalumą ir ambicijas pasauliniu mastu.
Po paskaitų surengta diskusija „Ar Lietuva gali tapti karinės aviacijos šalimi?“, kurioje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Inžinerinės tarnybos viršininkas, pulkininkas leitenantas Andrius Stuknys ir „GetJet Airlines“ lėktuvų priežiūros vadovas Romas Žakys.
„Turėti didžiąją karinę aviaciją šiandien būtų prabanga – tam reikia nemažų investicijų ir ribotų resursų. Tačiau mažoji aviacija, ypač dronų sektorius, sparčiai vystosi ir čia turime tikrą potencialą“, – sakė A. Stuknys.
„Per tris dešimtmečius mes stipriai patobulėjome aviacijos srityje – nuo orlaivių techninės priežiūros iki aviacijos inovacijų, įskaitant nišinius startuolius, kuriančius ir vystančius įvairius specifinius techninius sprendimus. Tai rodo, kad galime būti konkurencingi ir sėkmingai veikti tarptautiniu mastu“, – teigė R. Žakys.