Valdovų rūmų muziejus, kurdamas ateities projektus, pasaulio muziejuose dairosi eksponatų, galinčių ne tik papasakoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, – ir atskleisti įvairiapusį bendradarbiavimą, santykius su Europos šalimis nuo viduramžių iki ankstyvųjų Naujųjų laikų.
Po gaisro ieškoma, kaip atkurti istorinį pastatą, įrengti saugesnį muziejų
Po praėjusiais metais Kopenhagoje įvykusio gaisro, kuris suniokojo Danijos sostinės istorinį pastatą – XVII a. statytą buvusią vertybinių popierių biržą, – muziejininkai Valdovų rūmuose domisi atkūrimo, finansavimo ir mecenavimo principais, sėkminga veikla. Danijos nacionalinio muziejaus vadovai, kuriuos į Vilnių atlydėjo Lietuvos garbės konsulas Danijoje Peter Vither Christensen bei Lietuvos garbės konsulė Nyderlandų karalystėje p. Lina Sotničenkaitė van Kesteren, pasakojo, kad po pernykščio gaisro Kopenhagoje dalį vertybių pavyko išsaugoti, tačiau suprantant ir Rusijos grėsmes Rytuose, peržiūrimi vertybių evakuacijos planai, siūlyta pagalba Lietuvai.
Danijos muziejininkams itin patiko virtualios realybės projekcijos, kuriose pristatoma Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos istorija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino bokštas ir jo virsmas iki šių dienų. Jie susitiko ir su virtualios realybės kūrėjais, domėjosi panašių projektų galimybėmis Danijoje.
Tarp Valdovų rūmų svečių – ir Danijos princai, ir karalienės
Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas svečiams priminė, kad Danijos karališkosios šeimos atstovai rūmuose keletą kartų svečiavosi per paskutinius kelis dešimtmečius, tačiau diplomatinių santykių pradžia siekia dar XVII amžių. Danijos ir Norvegijos karaliaus Kristijono IV sūnus princas Valdemaras Kristijonas (1622–1656) 1643 m. gruodį vyko į planuojamas tuoktuves su Maskvos caro Michailo dukterimi Irina ir užsuko į Vilnių. Čia jį net kelis kartus priėmė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza bei jo žmona Cecilija Renata Habsburgaitė.
Tiesa, tolesnis Danijos princo likimas – liūdnas. Atvykęs į Maskvą, Danijos princas Valdemaras Kristijonas prieš vestuves atsisakė priimti stačiatikių tikėjimą, dėl to buvo dvejiems metams įkalintas, nesėkmingai bandė pabėgti, o iš nelaisvės buvo paleistas tik po caro mirties...
Valdovų rūmų muziejuje šiuos istorinius įvykius primena princo Valdemaro Kristijono portreto kopija, tačiau ši asmenybė – ne vienintelė, atskleidžianti ilgaamžius politinius ir kultūrinius Danijos bei Lietuvos ryšius ar dvaro gyvenimą. Su Danijos muziejininkais sutarta tęsti bendradarbiavimą kuriant bendrus projektus, rengiant parodas.
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų veikloje tarptautinės parodos yra viena svarbiausių darbo dalių, nes Lietuvos valdovų istorinis paveldas šiandien saugomas daugelyje užsienio muziejų ar privačiose kolekcijose. Per metus muziejus įgyvendina 5–15 parodinių projektų, bendradarbiauja su partneriais iš Lenkijos, Ukrainos, Italijos, Vokietijos, Švedijos, Ispanijos, Prancūzijos, Graikijos ir kitų šalių.