XVIII a.: modernios visuomenės aušra
– Renginys skirtas XVIII amžiui – Apšvietos epochai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, o kai kalbama apie didžiuosius ekonominius pokyčius, tautinės savimonės formavimąsi, dažniausiai minimas XIX amžius.
– Įprasta manyti, kad didieji visuomenės pokyčiai prasidėjo tik XIX a., su pramonės revoliucija ir masine gamyba. Tačiau mes kalbame apie ankstesnius laikus – Apšvietos epochą, kai gimė laisvės, lygybės, brolybės idėjos, kurios vėliau, būtent XIX a., buvo realizuotos. Tai buvo metas, kai protas, mokslas ir žinios iškilo į pirmą vietą. Renė Dekarto (René Descartes) „mąstau, vadinasi, esu“ ir Izaoko Niutono (Isaac Newton) iškeltos idėjos padėjo pagrindą moderniajam pasauliui, kuriame gyvename šiandien. Visuomenė atsigręžė į racionalų pažinimą, į proto galimybes suvaldyti gamtą ir tobulinti žmoniją. Būtent apie šią pradžią, apie kuriančio, veikiančio ir pasaulį keičiančio žmogaus atsiradimą, ir kalbėsime.
– Kokie žmonės, idėjos ar įvykiai svarbūs mokslininkams, kurie skaitys pranešimus, dalyvaus diskusijose?
– Kalbėsime apie to meto kūrėjus, reformatorius, vizionierius, kurie skleidė naujausią žinią visuomenei: nuo naujausių mokslo pasiekimų iki kūrybos. Apšvietos epochoje turėjome daugybę inovatorių ir racionalizatorių. Pavyzdžiui, dailės ir architektūros srityse tai Pranciškus Smuglevičius ir Laurynas Gucevičius. Tačiau atskleisime ir mažiau žinomus aspektus. Vilniaus universitete XVIII a. buvo atliekami pirmieji elektros tyrimai, apie kuriuos mokslinėje konferencijoje kalbės Martynas Jakulis. Taip pat bus pranešimas apie tai, kaip gimė Druskininkų, kaip gydyklos, idėja, – apie mineralogijos tyrimus ir atsiradusį suvokimą, kad gamtos ištekliai gali būti naudingi fizinei ir psichinei sveikatai.
Idealios valstybės modelio paieškos
– Apšvietos idėjos dažnai siejamos su visuomenės tobulinimu. Kokių reformatoriškų pavyzdžių būta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje?
– XVIII a. Lietuva buvo baudžiavinė valstybė, dalis visuomenės neturėjo asmens laisvės, todėl labai įdomios to meto vizionieriškos idėjos apie laisvų žmonių visuomenę. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Povilas Ksaveras Bžostovskis, sukūręs savo mini valstybę – Paulavos Respubliką, ir joje diegęs savąjį „tobulos visuomenės“ modelį.
Be vizionierių, turėjome ir reformatorių, kurie ėmėsi patys veikti. Geriausias pavyzdys – Lietuvos didysis etmonas Mykolas Kazimieras Oginskis. Jis iškėlė idėją, kad reikia sujungti Juodąją ir Baltijos jūras upių ir kanalų tinklu. Ir tai padarė! Apšvietos amžiuje būta daug tokių pavyzdžių, kai žmogaus protas – investuojant savo resursus ir, žinoma, vėliau gaunant grąžą – ne tik kuria vizijas, bet ir jas paverčia realybe. M. K. Oginskio kanalų sistema buvo pirmoji, šio pavyzdžio įkvėptas Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis (1764–1795) inicijavo Karališkojo kanalo, sujungusio Dniepro ir Bugo upių baseinus, statybą.
Ginčai dėl muzikos autorystės
– Renginys skirtas ne tik mokslui, reformoms, bet ir muzikai. Kodėl būtent muzika atsidūrė dėmesio centre?
– Šią konferenciją dedikuojame dviem Apšvietos epochos kūrėjams: kompozitoriui Antanui Henrikui Radvilai (sukūrė pirmąją operą pagal Johano Volfgango Gėtės (Johann Wolfgang Goethe) „Faustą“), kurio 250-ąsias gimimo metines minime, ir Mykolui Kleopui Oginskiui, kuriam sukanka 260 metų. Abu šie asmenys buvo unikalios asmenybės – kūrėjai, visuomenės tobulinimo vizionieriai, politikai, diplomatai... Dėl šios priežasties šį kartą dviejų dienų mokslinę konferenciją pradedame išvakarėse, gruodžio 3 d., pianistės Šviesės Čepliauskaitės koncertu, skirtu abiejų kūrėjų muzikiniam palikimui.
– Mykolas Kleopas Oginskis Lietuvoje turbūt labiausiai žinomas kaip polonezo „Atsisveikinimas su tėvyne“ kompozitorius.
–Neabejotinai, bet šia tema yra ir įdomių ginčų. Viena iš sesijų, gruodžio 5 d., penktadienį, bus skirta muzikos paveldui. Būtent joje laukiame intriguojančios diskusijos su atvykstančiais Lenkijos muzikologais. Šiuo metu Lenkijos mokslo spaudoje pasirodė tyrimų, bandančių įrodyti, kad „Atsisveikinimą su tėvyne“ sukūrė ne M. K. Oginskis. Lietuvos muzikologai tvirtai laikosi pozicijos dėl šio kompozitoriaus autorystės, o Lenkijos pusė kelia klausimus dėl tam tikrų detalių. Taigi, per sesiją „Kompozitoriai ir mecenatai“ galime tikėtis įdomių istorijos ginčų!
Be to, plačiai pristatysime ir Mykolo Kleopo giminaitį Mykolą Kazimierą Oginskį – kanalų kasėją, kariuomenės vadą ir... arfos tobulintoją, operos „Telemakas“ kūrėją, kurio vardas įrašytas ir į žymiąją Deni Didro (Denis Diderot) redaguotą prancūzų enciklopediją.
Tarpdiscipliniškumas XVIII a. ir šiuolaikinis požiūris
– Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai XVIII a. skirta mokslinė konferencija – jau 24-oji. Kuo ji skiriasi nuo kitų mokslinių renginių?
– Mūsų unikalumas – tarpdisciplininis požiūris į XVIII amžių. Į mokslines konferencijas atvyksta įvairių sričių tyrinėtojų, ir į vieną problemą ar asmenį mes žvelgiame iš skirtingų mokslo perspektyvų. Čia susirenka muzikologai, istorikai, teatrologai, literatūrologai, filosofai, politikos ir karybos tyrinėtojai. Šį kartą kalbėsime apie kuriantį žmogų, jo atnešamą revoliucijos idėją ir maištą.
Tarptautinę mokslinę konferenciją organizuoja kelios institucijos, ir tai taip pat leidžia pažvelgti plačiau, pasidalyti nuomonėmis ir skirtinga patirtimi tarp konferencijos rengėjų. Jos organizatoriai yra Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos istorijos institutas, konferencijos partneris – Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje.
Konferencijos tarpdiscipliniškumas leidžia mums peržengti nusistovėjusius stereotipus. Pavyzdžiui, švietimo istorikai Apšvietą sieja su Konarskio reformomis, o dailės istorikai mato tuo pat metu Lietuvoje dar populiarų Baroką ir Klasicizmą. Subūrus specialistus, galima pristatyti visiškai kitokį epochos vaizdą. Tai, kad įsitraukia Lenkijos literatūrologai, padeda analizuoti to meto raštiją, kurios didelė dalis buvo lenkų kalba. Štai kunigo Remigijaus Kosakovskio ir Vilniaus universiteto rektoriaus Martyno Počobuto korespondencijos analizė atveria nuostabius XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės elito ryšius su Paryžiaus mokslo elitu.
– Ar galite pateikti kokį netikėtą XVIII a. išradimą, kuris sietųsi ir su šiuolaikinėmis aktualijomis?
– Žinoma. Šiandien, kai Lietuva susiduria su kontrabandinių balionų problema, verta prisiminti, kad pirmasis balionas Varšuvoje paleistas dar 1784 metais. Ir tai įvyko praėjus vos metams, kai Paryžiuje buvo pristatyta brolių de Mongolfjė (de Montgolfier) išradimas! Apšvieta mus veda per laikotarpį nuo mikroskopo išradimo iki garo variklio, nuo asmens laisvės idėjos iki jos suteikimo piliečiams, tai – modernaus pasaulio, kuriame žmogus laisvas rinktis ir keisti, pamatas.
Valdovų rūmų renginiai vyks gruodžio 3–5 dienomis. Įėjimas į koncertą ir konferenciją – laisvas, tačiau būtina išankstinė registracija.
Renginio programa
Gruodžio 3 d. 18.00 val. pianistės Šviesės Čepliauskaitės koncertas, skirtas A. H. Radvilos ir M. K. Oginskio muzikiniam palikimui.
Gruodžio 4–5 d. 9.00 val. tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji kunigaikštystė XVIII a. Kūrėjai. Reformatoriai. Vizionieriai“.
Gruodžio 4 d. 18.00 val. diskusija „Kuriantis, tiriantis, maištaujantis XVIII amžiaus žmogus: žinomi ir neatrasti vardai“.