Kūrinyje įspūdingai perteikta Putino hibridinio karo esmė. Pasakojant apie Kremliaus vykdomą karą prieš Vakarus, nuodugniai aprašomos slaptos Vladimiro Putino žvalgybos tarnybų operacijos. Rusija nuolat grasina Vakarams Trečiuoju pasauliniu karu, nors pati kariauja prieš Vakarus jau daugybę metų. Kremlius naudoja tokius ginklus kaip chaosą skirtingose pasaulio šalyse keliantys agentai, įvairios priedangos operacijos, neapykantos persmelktas kalbas skleidžiantys Maskvos globojami stačiatikių dvasininkai, propagandininkai, samdomi programišiai ir begalinis žmonių patiklumas.
Jessikkos Aro knyga – tai kvapą gniaužianti kelionė nuo Helsinkio apeliacinio teismo iki neramumų, kilusių dėl Bronzinio kario paminklo demontavimo Taline 2007 metais. Nuo Berlyno žiniasklaidos centro, siejamo su Rusijos žvalgybos veikla, iki Vakarų Afrikoje veikiančio Maskvos trolių fabriko. Remdamasi paviešintais dokumentais, liudijimais ir asmenine patirtimi, autorė atskleidžia, kaip Rusija instrumentalizuoja migrantų srautus į Europą, vykdo slaptas operacijas socialiniuose tinkluose ir kodėl Vakarai nespėja kovoti su šiomis grėsmėmis. Tai ne tik istorinė apžvalga, bet ir aktualus vadovas, padedantis geriau suprasti, įvertinti dabartinius įvykius Ukrainoje, Baltijos regione ir visoje Europoje.
Knygos autorė Jessikka Aro – Suomijos žurnalistė, knygų autorė, daugiausia dėmesio skirianti įvairioms Rusijos informacinio karo prieš Vakarus apraiškoms. Už savo tiriamąją medžiagą ji pelniusi ne vieną apdovanojimą. Pirmoji jos knyga „Putino troliai“ buvo išversta į daugybę kalbų. Knygą iš suomių kalbos vertė Aida Krilavičienė.
Pateikiame knygos ištrauką apie patriarcho Kirilo veiklą.
* * *
Tai, ką skelbia patriarchas Kirilas, veidmainiška, kaip ir kitkas, ką skelbia Kremlius. Kirilas teigia, kad Bažnyčia nepasiduos politinėms pagundoms, o sieks taikos, kuri įveiks nesutarimus, bet pats politikuoja, naudodamasis Bažnyčia kaip ginklu.
Šventosios Rusijos dvasinė vienybė ir Ukrainos pilietinis karas – temos, kurias patriarchas pasitelkia, mėgindamas okupuoti Ukrainą žodžiais. 2013 m., ukrainiečiams sukilus prieš prorusišką prezidentą Janukovyčių, patriarchas Kirilas suskato melstis dėl „taikos Ukrainoje“. Jis skelbė, kad Ukraina – tai istorinė Rusija ir meldė Viešpaties nuraminti ukrainiečius, idant nepašlytų dvasinė Šventosios Rusijos vienybė. Ukrainiečiams reikalaujant, kad Janukovyčius atsistatydintų, patriarchas ragino puoselėti Rusijos dvasinę ir brolišką vienybę, nes tai juos apsaugos nuo pražūties ir pagundų. Rusijos ir Ukrainos Bažnyčios, anot jo, yra viena.
Janukovyčiaus saugumo pajėgoms užpuolus protestuotojus, patriarchas, pasak Rusijos žiniasklaidos, ragino ukrainiečius stengtis „nekurstyti konfrontacijos, nes gali kilti pilietinis karas“. „Gali kilti pilietinis karas, jei žmonės nesilaikys Dievo įsakymų ir nepaisys krikščioniško paveldo.“
Patriarcho pranešimas atitiko Kremliaus nuostatas. Rusijos pareigūnai ir propaganda būgnijo pasauliui, kad ukrainiečiai kariauja tarpusavyje. Ir Kirilas tuomet kalbėjo apie ukrainiečių vidinį konfliktą, o po kelerių metų paskelbti jo elektroniniai laiškai liudija, kad patriarchas Rusijos generaliniame štabe buvo susitikęs su generolais ir pasinaudodamas Bažnyčia ketino kirsti Ukrainos sienas ir įsiskverbti į jos teritoriją. Pagal vieną pirmųjų Rusijos planų, Maskvos patriarchato vyskupijos ribos turėjo eiti nuo Rostovo Pietų Rusijoje iki Luhansko Rytų Ukrainoje.
2014 m. sausio mėnesį prezidentas Putinas pasveikino Kirilą su penktosiomis metinėmis einant patriarcho pareigas. Putinas padėkojo Kirilui už dvasinį ir visuomeninį darbą, o šis, pasak Rusijos žiniasklaidos, atsakė, kad rūpinasi ne tik Bažnyčios, bet ir tėvynės reikalais.
Kremliui nusiuntus karius be skiriamųjų ženklų užimti Krymo ir Ukrainos, Rusijos valstybės naujienų agentūra TASS paskelbė straipsnį apie tai, kad Kirilas, atsiklaupęs ant kelių, meldžiasi už tuos, kurie žuvo Ukrainoje. Patriarchas paragino visus stačiatikius melstis už taiką Ukrainoje. Ir priminė pilietinio karo galimybę, o veikiau – ja pagrasino.
Pasak patriarcho, Ukrainos, kaip atskiros valstybės, egzistavimas, yra pavojingas ir tai, kas vyksta, yra Ukrainos vidaus politikos krizės pasekmė. Kirilas rašė, kad žinios iš Ukrainos jam sukelia skausmą, kad žmonės ten žūsta ir kenčia, šalis apimta vidaus konflikto. Kreipdamasis į neseniai išrinktą prezidentą Petro Porošenko, patriarchas išreiškė viltį, kad šiam pavyks užbaigti karą ir žudynes. Nors tą viltį Kirilas turėjo išreikšti Putinui.
Ukrainos stačiatikiai kritikavo ir Putiną, ir Kirilą. Buvo galima pastebėti, kad kritikos jam negaili ir „savi“, Maskvos patriarchatui pavaldžios Ukrainos stačiatikių Bažnyčios vadovai. Ukrainiečių stačiatikiai buvo pasidaliję į Maskvos ir Kijevo patriarchatui pavaldžias Bažnyčias. Dauguma Maskvos patriarchatui pavaldžių Ukrainos stačiatikių vyskupų prašė Kirilo panaudoti savo valdžią apsaugant šalį nuo žudynių. Veltui.
Rusijos saugumo tarybai pranešus apie tai, kad neva į pagalbą Ukrainai siunčiami kariai, Ukrainos Maskvos patriarchato stačiatikių bažnyčios atstovas spaudai Georgijus Kovalenko pasakė, kad į šalį įsiveržę Rusijos kariai pažeidžia Dievo įsakymus, pavyzdžiui, „Nekalbėk netiesos“, „Nežudyk“, „Negeisk savo artimojo turto“. Maskvos patriarchatui pavaldi Ukrainos stačiatikių Bažnyčia laikys nederamais Kirilo politinius pareiškimus, jeigu šis reikš pritarimą Rusijos agresijai, Kovalenko žodžius persakė žiniasklaida.
Ukrainos stačiatikių Bažnyčios Kijevo ir visos Ukrainos metropolitas Filaretas paskelbė, kad Ukrainą užpuolė ne tik Putinas, bet ir Maskvos patriarchatas, tad Ukraina turi dar labiau sustiprinti Bažnyčią.
Bažnyčia teigė surinkusi nemažai aukų ginkluotosioms pajėgoms ir ketinanti remti jas ateityje.
Ukraina suprato, kad patriarchas Kirilas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. 2014 m. vasarą Ukrainos kultūros ministerijos atstovas pranešė prieštaraujantis Kirilo planuojamai kelionei į Ukrainą. Maskvos patriarchatas atsakė piktai ir ministerijos pranešimą pavadino „parodija to, ką kultūros ministerija privalo daryti“.
Tą pačią vasarą patriarchas Kirilas keliavo po Rusiją, kurstė heroizmą ir kalbėjo apie kankinystę. Jis sakė, kad rusų didvyriškumas prilygsta „lekiančiai raketai“. Tuometis patriarcho rėmėjas, archijerėjus Čaplinas pareiškė, kad Rusija nenorėtų, tačiau smurtinis civilizacijų konfliktas neišvengiamas.
2014 m. liepos mėnesį buvo minimas kunigaikščio Vladimiro Didžiojo krikštas. Kadangi vyko karas, pirmą kartą iškilmingos pamaldos buvo surengtos Kristaus Išganytojo katedroje Maskvoje, o ne Kijeve.
Pasak žiniasklaidos, krikštas turėjo būti minimas ir Kryme, kurį jau buvo užgrobusi Rusija. Iškilmių dieną Kirilas paaiškino, jog stačiatikių tikėjimo esmė ta, kad Rusija negali būti pavergta ar sunaikinta. Jis sakė, kad visais laikais priešai mėgino sunaikinti stačiatikius karais, antireligine propaganda ir kitokiomis švelniosios galios priemonėmis. „Deja, istorija kartojasi“, – pareiškė jis ir patarė tikintiesiems nepasiduoti „švelniajai galiai“. „Gebėjimas pasiaukoti yra didvyriškumas, moko Bažnyčia“, – pasakė patriarchas.
Rusijos žiniasklaida rašė, kad pamaldose dalyvavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė ir Kremliui artimiausios aplinkos žmonės, pavyzdžiui, Rusijos nacionalinės gvardijos vadas Viktoras Zolotovas.
Pasveikinęs patriarchą ir visus, kurie atėjo švęsti Rusijos krikšto, Zolotovas pasakė, kad pamaldos liks kareivių atmintyje visam gyvenimui. „Ši Komunija jiems – tvirtas tikėjimas, dvasios jėga, kelias pas Dievą. Vidaus kariuomenė gina mūsų tėvynę ir piliečius“, – sakė Zolotovas. Tuo metu Rytų Ukrainoje, Donbase ir Luhanske Rusijos pajėgos buvo suintensyvinusios atakas, naikino civilinės paskirties objektus, ėmė savo valdžion žiniasklaidą.