„Prasminga, kad pirmoji Profesorių namo paroda „Kodėl išbraukta?“ skirta Balio Sruogos „Dievų miškui“ – kūriniui, kurį daugelis įvardija kaip pamatinį lietuvių literatūros tekstą. Šiemet minime 80 metų, kai romanas buvo parašytas ir pradėjo savo kelionę – redaguojamas, cenzūruojamas, braukomas kūrinys skaitytojus pasiekė tik 1957-aisiais ir ne toks, kokį autorius sumanė. Šiandienos kontekste parodos pasakojimas tampa itin reikšmingas: jis kalba apie tai, kokia svarbi yra kūrėjo laisvė rašyti sava kalba, pasakoti įvykius jų negražinant“, – teigia VšĮ „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.
Belaukiant tikrojo „Dievų miško“ teksto
Balio Sruogos „Dievų miškas“ – vienas ryškiausių lietuvių literatūros kūrinių, liudijantis asmeninę tragediją, viltį išgyventi, sudėtingą cenzūros istoriją. Parodos kuratorės mokslininkė dr. Neringa Markevičienė ir muziejininkė Miglė Baltrukevičienė primena, kad nors kūrinys turėjo tris redakcijas 1957, 1997, 2005 m., nė vienas leidimas iki galo neatitinka tikrojo autoriaus sumanymo.
„Šiandien „Dievų miškas“ tebėra tarsi aptrupėjusi mozaika – kai kurie jos fragmentai iki šiol neatverti, kai kurie nublukinti arba pakeisti. Autoriaus, pasakojančio istoriją, balsas, kurį sovietmečiu siekta pertraukti, nutildyti, išliko prislopintas, o gyvosios kalbos niuansai tapo blausūs arba visai prarasti. Kūrinio redagavimo istorija primena painų labirintą, kuriame redaktoriai ieškojo ir tebeieško siūlo galo. Parodoje, kurioje pirmą kartą atveriami visi „Dievų miško“ autoriaus įrašai, paaiškės atsakymas, kodėl iki šiol „Dievų miškas“ neišleistas toks, koks parašytas“, – sako dr. Neringa Markevičienė.
Autoriaus balsas – paraštėse
1945 m. Grožinės literatūros leidyklos vyriausiasis redaktorius Valys Drazdauskas ėmėsi redaguoti „Dievų mišką“, tačiau ir kūrinio autorius, ir redaktorius pakliuvo į cenzūros spąstus. Balys Sruoga stengėsi išsilaisvinti iš stalininės ideologijos pinklių – jis gynė cenzoriaus nurodymu Valio Drazdausko išbrauktas kūrinio vietas. Savo pastabas ir komentarus kūrinio autorius rašė ant mažų prie mašinraščio puslapių pritvirtintų lapelių, kurie šiandien, parodos kuratorių teigimu, tampa unikaliu autoriaus balso ir dramatiškos kovos už kūrinio laisvę liudijimu.
„Balys Sruoga gina savo kūrybines pozicijas tiek pateikdamas argumentus, kodėl siūlomos išbraukti kūrinio vietos yra būtinai reikalingos, tiek piktai atsikirsdamas, įsakmiai reikalaudamas „nesusinti teksto“, taip į šį dialogą įpindamas ir sruogiško humoro. Tačiau bene kiekviename lapelyje Sruoga klausia redaktoriaus jam svarbiausio klausimo – „kodėl išbraukta?“, jausdamas apmaudą dėl pačiam autoriui nepriimtinų, kūrinio struktūrą ir sumanymą naikinančių pakeitimų. Taip susiformuoja ir autoriaus bei redaktoriaus dialogas: keletoje vietų Valys Drazdauskas, įtikintas Balio Sruogos lapeliuose dėstomų argumentų, šalia išbraukymo palieka pastabas, leidžiančias anksčiau išbrauktą tekstą rinkti“, – pasakoja Miglė Baltrukevičienė.
Parodoje „Kodėl išbraukta? „Dievų miško“ parašymo ir redagavimo istorija“ atskleidžiama, kaip buvo redaguojamas romano tekstas, kodėl Balys Sruoga taip grūmėsi dėl kiekvieno jo fragmento, ko tikėjosi iš redaktorių ir kas iki šiol lieka neįgyvendinta.
Profesorių name – „Dievų miško“ butas
Rašytojas Balys Sruoga Profesorių name gyveno nuo 1939-ųjų iki 1947-ųjų. Iš šio namo buvo išvežtas į koncentracijos stovyklą. 1945 m. grįžęs į savo namus baigė rašyti „Dievų mišką“ ir kūrinio mašinraštį atidavė Grožinės literatūros leidyklai.
„Balys Sruoga, grįžęs į savo jau, deja, tuščią butą, ėmėsi užduoties papasakoti, ką patyrė Štuthofo koncentracijos stovykloje. Birštono sanatorijoje pradėjo „Dievų miško“ rankraščio rengimą, Tauro g. 10–3 bute pabaigė rankraštį ir perrinko tekstą mašinėle. Šiame bute vyko Balio Sruogos ir Petro Cvirkos pokalbiai apie Balio Sruogos kūrybą stalininės ideologijos metais, tarp jo sienų skambėjo ir pirmieji „Dievų miško“ skaitymai, kai pats autorius kūrinio fragmentus skaitė savo draugams ir kolegoms profesoriams“, – atskleidžia muziejininkė.
Paroda primins, kad Balio Sruogos kančios nesibaigė nei 1945 m. žiemą, evakavus koncentracijos stovyklą, nei padėjus paskutinį tašką mašinraštyje – grįžes į Lietuvą jis neberado šeimos, pateko į sovietinio režimo spąstus, patyrė panieką kūrybai ir žmoniškumui.
Parodos atidarymas vyks gruodžio 18 d., ketvirtadienį, 18 val. Profesorių name (Tauro g. 10–3). Lankytojai parodą taip pat galės aplankyti iki 2026 m. pabaigos Profesorių namo darbo valandomis (II 12–20 val.; III–V 9–18 val.; VI 10–15 val.) ir nemokamų ekskursijų metu. Registracija į ekskursijas nuo 2026 m. sausio mėnesio prasidės įstaigos interneto svetainėje vilniusliterature.lt. Į ekskursijas taip pat galima užsiregistruoti jau dabar telefonu +37067883651. Iki 2026 sausio 31 d. parodos lankymas – nemokamas, nuo vasario 1 d. Profesorių namo lankytojo bilietas kainuos 2 eurus, ekskursijos bilieto kaina asmeniui – 6 eurai.
Parodos kuratorės – dr. Neringa Markevičienė ir Miglė Baltrukevičienė
Architektas – Rokas Kilčiauskas
Grafikos dizainerė – Vilija Biekšaitė
Koordinatorė – Rūta Elijošaitytė-Kaikarė
Organizatoriai – VšĮ „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“, Profesorių namas
Organizatoriai dėkoja Lietuvos literatūros ir tautosakos institutui, Maironio lietuvių literatūros muziejui, Aurimui Markevičiui.