Sostinėje Vokiško kino dienos prasidės vasario 26 d. „Pasakos“ ir „Skalvijos“ kino teatruose bus parodyta 12 įvairių temų ir žanrų naujausių kino filmų vokiečių kalba su lietuviškais subtitrais.
Istorinės praeities įvertinimas, tapatybės paieškos, socialinė įtampa, seksualumas, virsmas suaugusiu žmogumi, meilė – tai tik kelios temos, kurias nagrinėja šių metų Vokiško kino dienos.
Jautrus žvilgsnis į istoriją
Šventę Vilniuje atidarys tragikomiška satyra – režisierės Frauke Finsterwalder „Tamsioji pusė“ („Finsterworld“, 2012–2013 m.), kurios scenarijų ji rašė kartu su savo vyru, šveicarų bestselerių autoriumi Christianu Krachtu.
Šis didelės sėkmės sulaukęs režisierės debiutas pilnametražiame kine – tarsi mozaika iš įvairių tarpusavyje netikėtai susisiejančių istorijų.
Režisierė perkainoja tam tikrus Vokietijos istorijos ir visuomenės stereotipus, savo kūrinį apibūdina kaip siekį atsisakyti vokiškame kine vyraujančio sauso realizmo.
Svarbus Vokiško kino dienų akcentas – režisieriaus Ricko Ostermanno filmas „Vilko vaikai“ („Wolfskinder“, 2013 m.). Jo tema, aktuali tiek Vokietijai, tiek Lietuvai, vis dar nesulaukia deramo dėmesio viešojoje erdvėje.
Filme itin jautriai vaizduojama vokiečių vaikų iš buvusių Rytprūsių teritorijos odisėja į Lietuvą.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir prasidėjus sovietų okupacijai jie čia ieško duonos kąsnio.
Žiūrovai kūrinyje atpažins lietuviškus peizažus – daugelis scenų buvo filmuotos Lietuvoje, o juostos epizoduose – žinomus lietuvių aktorius Dainių Gavenonį, Aldoną Bendoriūtę, Vidą Petkevičių, Aleksą Kazanavičių ir kitus. Jie vaidina lietuvių partizanus, ūkininkus bei rusų kareivius.
Į filmo pristatymą atvyks pats režisierius R.Ostermannas, kurio motinos šeima, kilusi iš buvusios Rytų Prūsijos, buvo persekiojama kraštą okupavusių rusų. Menininkas surengs ir kūrybines dirbtuves kino studentams.
Jaunimas atpažins save
Programoje spalvų ir įspūdingų vaizdų gausa išsiskiria nuotykių filmas „Pasaulio matavimas“ („Die Vermessung der Welt“), sukurtas pagal didžiulės sėkmės sulaukusį istorinį Danielio Kehlmanno to paties pavadinimo romaną, kuris 2007 metais buvo išleistas ir lietuvių kalba.
Juostoje pasakojama apie dviejų vokiečių genijų – gamtininko, keliautojo ir geografo Alexanderio von Humboldto bei matematiko Karlo Friedricho Gausso – pastangas pažinti pasaulį.
Pirmasis tai daro keliaudamas po tolimuosius kraštus – filme gausu nuostabaus grožio vaizdų iš Amazonės džiunglių Ekvadore, antrasis – užsidaręs savo kambarėlyje. Abiem mokslo korifėjams lemta susipažinti tik gyvenimo pabaigoje, kuri jiems abiem tampa tarsi nauja pradžia.
Šiųmetėse Vokiško kino dienose bus ypač daug filmų jaunimui ir apie jaunus žmones.
Režisieriaus Axelio Ranischo filmo „Jaučiuosi disko“ („Ich fuhl mich Disco“, 2012–2013 m.) pagrindinis veikėjas – bandantis suvokti savo tapatybę homoseksualus paauglys Florianas.
Austrų kino juosta „Talėja“ („Talea“, 2013 m.) pasakoja apie sudėtingus ką tik iš kalėjimo išėjusios motinos ir jos meilės išsiilgusios paauglės dukters santykius.
Pagal Alinos Bronsky bestselerį pastatyto kino filmo „Šukparkis“ („Scherbenpark“, 2011–2012 m.) dėmesio centre – paauglė Sascha, gyvenanti socialinės rizikos aplinkoje ir kovojanti dėl išlikimo. Pagrindinį vaidmenį šiame filme sukūrusi Jasna Fritzi Bauer pernai Maxo Ophulso kino festivalyje buvo pripažinta geriausia jaunąja aktore.
Dokumentika ir eksperimentai
Netradiciniu požiūriu į kiną išsiskiria vokiečių drama-tragikomedija „Meilės didkepsniai“ („Love Steaks“, 2013 m.), pernai Miuncheno festivalyje pelniusi skatinamąją naujojo vokiečių kino premiją „Forderpreis Neues Deutsches Kino“.
Šio filmo kūrėjai netgi sukūrė terminą savo kino metodui apibūdinti. Jie savo kūrinį pavadino pirmuoju FOGMA filmu pasaulyje, tarsi oponuodami avangardiniam kinematografijos judėjimui DOGMA. Išskirtinis šio filmo bruožas yra improvizacija filmavimo aikštelėje: aktoriai nesimoko tikslių dialogų, bet improvizuoja pagal scenarijaus gaires.
Greta vokiškų ir austriškų meninių filmų bus parodyti du šveicarų dokumentinio kino kūriniai. Ypač intriguoja dokumentinė drama „Įsimylėję priešai“ („Verliebte Feinde“, 2012 m.), pasakojanti neįprastos šveicarų poros – katalikų intelektualo Peterio von Roteno ir protestantų kovotojos už moterų teises Iris von Roten – meilės istoriją.
1943–1950 metais juodu parašė vienas kitam apie 1300 laiškų, kuriuose diskutavo apie feminizmą, religiją, politiką, literatūrą, meilę, laisvus santykius ir seksualumą. Tai, kaip atvirai ir radikaliai šie du žmonės laiškuose analizuoja savo jausmus, žavi net ir šiandien.
Kino stiprybė – humoras ir ironija
Goethe’s instituto Lietuvoje vadovė Johanna Keller: „Lietuvoje rengiama nemažai kino festivalių, kai kuriuose rodomi ir vokiški filmai. Tačiau jų paklausa šalyje kur kas didesnė, o gerų filmų vokiškai kalbančiuose kraštuose sukuriama nepalyginti daugiau negu patenka į didžiųjų festivalių kino ekranus. Dėl to turėjo atsirasti Vokiško kino dienos. Dauguma šio festivalio kūrinių kitaip nepasiektų Lietuvos publikos. Šiam renginiui atrenkame stipriausius ir įdomiausius pastarųjų metų trijų šalių filmus. Vokiško kino stiprybė – gebėjimas linksmai ir ironiškai gvildenti rimtas temas.“
Vokiško kino dienų filmai kino teatruose „Pasaka“ ir „Skalvija“ bus rodomi vasario 26–kovo 4 d. Bilietų kaina – 12–13 Lt.
