Režisieriaus teigimu, tokie staigūs pokyčiai turėjo didelę įtaką šios kartos žmonių dabartinei vertybių skalei. „Mes spėjome pagyventi sovietiniais laikais ir vėliau pamatėme buvusius komjaunuolius, mosuojančius trispalvėmis. Iš uždaro, šalto pasaulio persikėlėme į labai atvirą, bet sykiu agresyvų, brutalų materialistinį pasaulį. Apie tai, kokią įtaką daro šie pokyčiai, manau, labai svarbu kalbėti“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė I.Jonynas.
Pasak jo, poelgiai, kai deklaruojamos vienos vertybės, o čia pat elgiamasi kitaip, itin žalingi šiandienos visuomenei.
„Dažnai moralizuojame, bet ar iš tiesų mes tokie moralūs? Kalbu ne apie ką kita, bet apie save, apie visus, kurie mane supa, apie tai, ką matau iš televizijos ekrano, gatvėje, atėjęs su sergančiu vaiku į polikliniką arba važiuodamas atostogauti prie jūros. Visada persekioja kažkokia pakitusios sąmonės dalis ir apie tai labai norėjosi kalbėti“, – pasakoja režisierius.
Jo teigimu, „Lošėjas“ nekonstatuoja konkrečių šiuolaikinės visuomenės ydų, tačiau provokuoja ir verčia žiūrovą susimąstyti - kaip tokioje ribinėje situacijoje pasielgtų kiekvienas. Jeigu reikėtų rinktis, į kurią pusę – visišką taisyklių nepaisymą ar tvirtų moralinių normų laikymąsi - pasuktų žmogus.
„Lošėjas“ pasakoja istoriją apie prasilošusį greitosios pagalbos gydytoją Vincentą, kuriam kyla idėja sukurti nelegalų azartinį žaidimą, susijusį su jo darbu. Ilgainiui į šią veiklą įsitraukia vis daugiau žmonių, o filmo herojai leidžiasi į vis didesnius kompromisus su sąžine.
Filmas jau spėjo apkeliauti daugiau kaip 20 Vokietijos, Liuksemburgo, Estijos, Indijos, Maroko, Gruzijos, Italijos, JAV, Airijos ir kitų pasaulio šalių festivalių.
„Lošėjas“ taip pat debiutavo prestižiniame San Sebastiano kino festivalyje, o Varšuvoje pelnė specialųjį žiuri prizą. Į Lietuvos ekranus ši juosta atkeliaus rudenį.
„Tai nėra speciali strategija, bet susiklosčiusios aplinkybės. Kai pradėjome su Kristupu Saboliumi rašyti scenarijų, iš karto nusprendėme, kad filmas pirmiausia skirtas Lietuvai ir Lietuvos žiūrovams. Užsienio patirtis, visi autoritetai, kuriuos sutikome, labai įdomu, tačiau svarbiausia, kaip šį filmą priims Lietuvoje“, – sako I.Jonynas.
Nors Lietuvoje dar plačiau nepažintas, filmas jau pelnė solidų įvertinimą – net dešimt „Sidabrinių gervių“ apdovanojimų nominacijų.
„Lošėjas“ sulaukė ir įvairiausių reakcijų užsienyje – vienur žiūrovai po filmo juokėsi, kitur atrodė šokiruoti. Paklaustas kokia, jo nuomone, yra filmo sėkmės užsienyje paslaptis, I.Jonynas išskyrė scenarijaus originalumą bei filmavimą.
„Manau, kad kuo daugiau kalbi apie tikrą aplinkinį pasaulį, tuo daraisi įdomesnis kitiems, kuo globalesnes pasaulio aktualijas pradedi gliaudyti, tuo atsiranda daugiau tokių kaip tu. Susidomėjimą užsienyje visų pirma nulėmė scenarijaus originalumus - visi tai pabrėžė. Taip pat filmavimo maniera. Tai daug kam netikėta ir tai mane labai džiugina, nes paprastai nesame kinematografinių madų diktuotojai. Tai, kad daugelis kritikų pabrėžė, jog filmas išsiskiria originalia kino kalba, man buvo malonus netikėtumas“, – teigia I.Jonynas.
Režisierius nesiima vertinti „Lošėjo“ santykio su lietuviška kinematografijos tradicija. Filme, anot jo, galima pajausti daug skirtingų įtakų, o daugelis jų yra netiesioginės.
„Netiesiogine prasme visi esame išaugę vienoje erdvėje – matėme tuos pačius filmus, žiūrėjome, ką mūsų mokytojai yra sukūrę. Konfrontacijos nejaučiu, didelių sąsajų taip pat ne, manau, pasiėmiau tiek, kiek reikia, ir tai atėjo pasąmoningai. Lietuviškas kinas man visada buvo įdomus, bet negaliu sakyti, kad esu didelis jo fanatikas. Bendros sąsajos ateina per istoriją ir kultūrą“, - tvirtina režisierius.
Didžiausi I.Jonyno mokytojai – režisieriai Martinas Scorsese, Davidas Fincheris, Francois Truffaut, Krzysztofas Kieslowskis ir Krzysztofas Zanussis. Pastarasis turės galimybę „Lošėją“ įvertinti šiuo metu Paryžiuje vykstančiame festivalyje.
„Yra tekę studijų metais pas lenkų režisierių K.Zanussį net gyventi su bendrakursiais, mes buvome vieni iš tų laimingųjų, kurie atsidūrė ant santvarkų ir amžių lūžio etapo, kuriems viskas, kas nauja, atėjo su didžiule cunamio banga. K.Zanussis buvo vienas tų autoritetų, kurie mums parodė naujus kinematografinius kelius“, - teigia I.Jonynas.
„Lošėjas“ išsiskiria savo intensyvia ritmika. Režisieriaus teigimu, viena kūrėjų ideologijų dėliojant filmo ritmiką buvo prispausti žiūrovą prie sienos, o paskui atleisti ir duoti laiko jam pagalvoti.
Filmo veiksmas plėtojamas Klaipėdoje. „Visi lietuviai turi sentimentų jūrai“, – tvirtina režisierius ir pabrėžia, kad tokį pasirinkimą nulėmė ir juostoje vyraujanti ribinės situacijos tema.
„Norėjosi, kad viso to atspindys būtų ir geografija, todėl pasirinkome ribą tarp vandens ir sausumos. Prie viso to yra uostas, jo struktūros ir pastatai, dinamika, laivų irimas, statymas, kai ko naujo atsiradimas. Man atrodo, kad tai labai atliepia filmo temą, nes kalbame apie tai, ką mes prarandame ir ką įgauname pasielgdami vienaip ar kitaip. Kinematografiškai ir vizualiai ši riba be galo galinga ir stipri. Manau, kad vizualiai filmas iš to labai praturtėjo.
Kitas dalykas – kalbame apie žmones ir apie mokėjimą plaukti kaip metaforą. Pagrindiniai herojai, kurie nemoka plaukti, filmo pabaigoje jau moka – taigi išmoksta gyventi pagal taisykles, kurias diktuoja tikrovė“, - tvirtina režisierius.
Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė mažai Lietuvoje pažįstami aktoriai Vytautas Kaniušonis, iš JAV atvykusi Oona Mekas, Romualdas Lavrynovičius, Valerijus Jevselejevas, Lukas Keršys ir kiti. Tokį pasirinkimą, pasak režisieriaus, nulėmė noras atsiriboti nuo bet kokių asociacijų ir koncentruotis ties filmo istorija.
„Kai matai gerai pažįstamus serialų ir laidų vedėjus, pradėjus žiūrėti filmą reikia 5-10 minučių, kol pamiršti, kad jie atėję iš kito filmo ar kitos laidos. Norėjosi, jog nuo pat pradžių patikėtum, kad istorija tikra ir nebūtų jokių asociacijų. Atrinkti aktorius buvo sudėtinga“, – sako I.Jonynas.
„Lošėjas“ yra bendras Lietuvos ir Latvijos kino kūrėjų projektas. Filmo operatorius yra latvis Janis Eglytis, koprodiuseris – Robertas Vinovskis. I.Jonyno teigimu, tarptautinis bendradarbiavimas itin svarbu, nes taip neužsidarome savame rate, be to, galime pasauliui prisistatyti kaip vienas kino regionas.
„Latvijoje surengėme keletą bandomųjų parodymų ir supratau, kad gyvename labai panašiais dalykais. Bendradarbiauti taip pat labai svarbu, nes turime istorinį ir kultūrinį sąryšį, net kalbos panašios. Bet kine, kad ir kaip keista, nebuvo glaudžių santykių. Labai džiugu, kad radome bendrą kalbą, po mūsų atsirado daug norinčių bendradarbiauti, estai jau pasidėjo – tai labai sveikintina“, – sako I.Jonynas.
„Sidabrinių gervių“ teikimo ceremonija - gegužės 2 d. 18 val. 30 min. Vilnius, „Forum Cinemas“. Ceremoniją tiesiogiai transliuos LRT.
