„Šventieji motorai“ – naujausias L.Caraxo filmas. Jis buvo nominuotas Kanų „Auksinei palmės šakelei“, devyniems „Cezariams“, apdovanotas ir rodytas daugelyje kino festivalių, o kai kurių kino kritikų vertinamas kaip geriausias 2012 m. ar net pastarojo penkmečio filmų.
„Šventųjų motorų“ veikėjas Oskaras (nuolatinis L.Caraxo aktorius Denisas Lavantas) keliauja iš vieno gyvenimo – į kitą. Jis senis, jaunuolis, samdomas žudikas, pramonės vadovas, elgeta, monstras, šeimos vyras... Atrodytų, jiss stačia galva neria vis į naują vaidmenį. Tačiau kur kameros, komanda, režisierius? Ponas Oskaras vienas, jį lydi tik limuzino vairuotoja, vežiojanti jį po Paryžių. Nei Oskarui, nei žiūrovui tampa nebeaišku, kur tikrasis jo gyvenimas?
Šį filmą L.Caraxas skyrė savo neseniai mirusiai žmonai – aktorei Jekaterinai Golubevai. Jos prototipą filme vaidina dainininkė Kylie Minogue.
Režisierius sakė, kad „Šventieji motorai“ yra jo „nesugebėjimo užbaigti keleto ankstesnių projektų rezultatas. Filme nėra pradinės idėjos ar intencijos, greičiau keletas įvaizdžių ir jausmų, kuriuos sumetu krūvon. Vienas iš tokių įvaizdžių – tie naujieji prieš keletą metų pasirodę ilgi limuzinai. Jie kažkaip susilieja su mūsų laiku. Gražiai atrodo iš išorės, bet įsėdus pasidaro liūdna, tarsi viešnamyje. Šie limuzinai ir suformavo filmo šerdį, galima sakyti, jie yra filmo „motorai“. Tarsi ilgi laivai, plukdantys žmones į jų galutinį tikslą“.
