Informacija ir apie filmą, ir apie prieš metus Nacionalinėje dailės galerijoje surengtą retrospektyvinę V.Luckaus parodą „Siūlau naują pasaulį“ pateko ne vien į kultūros, bet ir gyvenimo būdą aprašančius puslapius. Ir vėl tai dėsninga: meilės istorija, tragiškas menininko likimas.
Be to, kiek žmonių, V.Luckų pažinojusių, tiek versijų ir apie fotomenininko savižudybę, ir apie jo audringą asmeninį gyvenimą. Sunkiausia, sakė režisierė, buvo ne surasti, kas papasakotų apie kompromisų nepripažinusį menininką V.Luckų, o atsirinkti, ką iš gausybės jo draugų ir pažįstamų pakviesti dalyvauti filme.
Tirpdo užmaršties šaltį
Ir vis dėlto filmas vadinasi „Meistras ir Tatjana“. Menininko žmona ir jo mūza Tatjana Luckienė režisierės G.Žickytės pasakojime svarbi kaip ir jis pats. Tik jai, jau trečią dešimtmetį gyvenančiai JAV, sutikus prisiminti ir įsileisti filmininkus į savo su Vitu gyvenimą, buvo galima imtis darbo.
Vietoj banalios frazės „nupučia laiko dulkes“ po G.Žickytės filmo labiau tiktų sakyti, kad „Meistras ir Tatjana“ tirpdo užmaršties sniegą – būtent tokiu kadru viskas prasideda. Kadras baltas, ir tik kai mistiniu būdu sniegas nutirpsta, išaiškėja, kad matai V.Luckaus antkapį su pavarde ir metų ribomis.
Balta spalva filme pasikartos, kai tik T.Luckienės pasakojimas priartės prie sunkiausių momentų, susijusių su praradimais. Naujagimės dukters, apkaišytos baltomis gėlėmis, nuotrauką Tatjana parodo ir užverčia. Lygiai taip pat trumpai šmėkštelės paskutinė Vito, „išskridusio“ per langą, nuotrauka ant grindinio. O apie tą vietą, kur jis žuvo, filmuotojai suksis nekart. Kadangi tai vienas „Meistro ir Tatjanos“ pradžios kadrų, kūrinio įžanga turiniu ir garso takeliu žada trilerį, detektyvą, siaubo filmą.
Pusė pasaulio jų bute
Ne, vis dėlto tai meilės istorija. Ir meilės čia tiek, kiek atskleidžia santūri T.Luckienė, rodydama V.Luckaus nuotraukas. Ji per lupą apžiūrinėja mažyčius kontaktinius atspaudus savo namuose Merilande, kur yra sukūrusi šeimą su rūpestingu, Tatjanos praeitį priimančiu žmogumi, filme taip ir nepasirodysiančiu.
Serijos nuostabių erotinių fotosesijų, kurių pagrindinis modelis yra gražuolė Tatjana. Arba jie kartu – Vitas ir Tatjana, jų intymūs autoportretai. Net jei duetai ir neerotiniai, intymumas akivaizdus. Jie abu žvelgia iš ano laiko ir jų žvilgsniai iškalbingi. Ypač Tatjanos, jos, Vito apkabintos, laimė arba liūdesys, lyg būtų įkalinta jo glėbyje, jo gyvenime, kur draugų su buteliais srautai neišsekdavo nei dienomis, nei naktimis. „Mes visi griešni prieš Taniuką“, - sako iš ekrano Semas Finkelšteinas, vienas V.Luckaus bičiulių. Tai dėl tų amžinų svečiavimųsi, kai Luckų bute tilpdavo „pusė pasaulio“, anot Semo? Ar dėl amžinų dingimų, kai neaišku, kada vyras pareis? Tiek to, išlaikyti paslaptis yra geriau, nei išplepėti jas filme po kelių dešimtmečių.
„Visi buvo ją įsimylėję“, - svajingai mena vieno Vito bičiulio žmona maskvietė, kepdama blynus. Ji prikepa „Meistro ir Tatjanos“ kadre daug tų bobiškų prisiminimų, kuriais iki šiol apkaišytas fotografo ir jo žmonos gyvenimas. „Jūs nežinojote?“
Laiką dengia pagalvės
Tačiau gilintis vien į meilės istoriją, užmiršus kūrybą, būtų keista. G.Žickytė nepasodina į kadrą jokio menotyrininko ir šis nepostringauja apie ypatybes. V.Luckaus kūryba „Meistre ir Tatjanoje“ skleidžiasi tarsi pati, per jo nuotraukas.
Bičiuliai, gyvenantys Vilniuje, Maskvoje, Rygoje, Kijeve, Berlyne, daugiau šneka apie nepriklausomą Vito laikyseną, jo energiją, žaibiškas draugystes su įvairiausio plauko sutiktaisiais.
Žinomas fotomenininkas Antanas Sutkus, ilgus metus buvęs Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininku, užsimena apie KGB, neišvengiamus kompromisus ir „šizofreniją kubu“, kai viena darei, kita galvojai, trečia kalbėjai.
Tai populiarus ir abstraktus mitas? Laiko bruožas? Tai turi ką nors bendra su tuo, kad V.Luckaus nuotraukos nepatekdavo į parodas? Kad jis su savo kūryba buvo už šiandien nesuvokiamos ribos? Kažkiek apie laiką užsimena ir tuometės pantomimos trupės įkūrėjas Muodris Tenisonas. Tik „Meistras ir Tatjana“ neplėtoja pasakojimo apie laiką. Tarytum Vitas ir jo mūza gyveno izoliuoti savo bute ir savo jausmuose. Gal taip ir buvo.
Bet kodėl ir Tatjana pamini KGB? Kuo fotografo gyvenimas juos galėjo dominti? Tyla – filmas pasitenkina užuomina.
Jokių skaudžių detalių
Praktiškai visas „Meistro ir Tatjanos“ seansas yra 80 minučių užuomina, paslaptis, galbūt net siūlymas patiems žiūrovams susidėlioti savo istoriją iš tų dviejų žmonių gyvenimo. Režisierė išliko subtili V.Luckaus ir T.Luckienės atžvilgiu. Ji leido suprasti, kad jų gražiame, meilės ir kūrybos kupiname gyvenime būta nelengvų momentų, o finalas buvo šiurpus. Leido suprasti, bet nesiknaisiojo po detales, kurios sukeltų skausmą.
Iš tiesų tai pasakojimas ant peilio ašmenų. Nesusižeidžiant ir nesužeidžiant. Gal tiksliausiai filmą apibūdintų operatoriaus Audriaus Kemežio neįtikėtinai nufilmuoti kadrai ties tuo namu, kurio pastogėje Luckų šeima gyveno ir per kurio langą iš ketvirto aukšto Vitas „išskrido“.
A.Kemežio kamera leidžiasi nuo stogo – bet ne iki dugno, ne iki kiemo grindinio. Ir pakyla – virš namo, kiemo ir viso kvartalo, virš Vilniaus. Virš tragedijos.
„Tegu lieka, kaip yra“, – ištaria filme ir Tatjana, po daugelio metų pabandžiusi pakilti laiptais jų buvusio buto link, pasibeldusi, bet nesulaukusi, kad kas nors atidarytų duris. Gal ir nenorėjusi, kad atidarytų.
Parodos ir knygos V.Luckui atminti
Vitas Luckus laikomas vienu reikšmingiausių 20 amž. pabaigos Lietuvos fotomeno kūrėjų. Jo kūryba plėtė lietviškojo fotomeno ribas. Jis darė ir novatoriškas savo laikui komercines reklamos fotografijas.
Antradienį, lapkričio18 d. Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) prasideda renginiai, skirti V.Luckaus atminimui. 16 val. – dviejų dalių monografijos "Vitas Luckus. Biografija. Kūryba" pristatymas. Monografijos sudarytojos – fotografijos istorikė M.Matulytė ir T.Luckienė-Aldag. 17.30 val. NDG bus rodomas filmas „Meistras ir Tatjana“. Filmą pristatys režsierė G.Žickytė ir kino kritikė Ž.Pipinytė.
V.Luckui skirtus memorialinius reninius skelbia NDG ir Šiaulių „Aušros“ muziejus, kur penktadienį, lapkričio 21 d. steigiamas Vito Luckaus fotografijos centras. 15.00 val. – V.Luckaus fotografijų retrospektyvos parodos "Siūlau naują pasaulį" atidarymas. 16.00 val. – pokalbis apie V.Luckų. Dalyvaus teatrologas dr. E.Klivis ir režisierius M.Tenisonas. Filmas „Meistras ir Tatjana“ Šiauliuose – 17 val. Visuose renginiuose dalyvaus T.Luckienė -Aldag, M.Matulytė, G.Žickytė.
