Režisierius A.Stonys: „Mane nustebino, kad kino muzika nesensta“

„Lietuvių kino muzika yra nepaprastai gražus, bet užmirštas kūrybos klodas. Ji susilieja su kinu, vaizdas atsiduria pirmajame plane, o ir patys kompozitoriai kartais pasako, kad gera kino muzika ta, kurios negirdėti. Mes pamanėme, kad būtų labai gerai tą muziką išgirsti“, – kalbėjo vienas projekto „Muzika kaip kinas“ sumanytojų režisierius Audrius Stonys.

Tad rugsėjo 12-ąją viename gražiausių Vilniuje Technikos bibliotekos kieme naujai atgims lietuvių kino aukso fondo grožis. Jaunimo simfoninis orkestras, vadovaujamas dirigento R.Šumilos, choras „Aidija“, žinomų džiazo muzikantų grupė su vienu iškiliausių Lietuvos dokumentinio kino kūrėjų A.Stoniu pristatys renginį „Muzika kaip kinas“, kuriame gyvai skambės lietuviškų kino filmų muzika.

Orkestrų atliekamą kino filmų muziką mūsų dienomis galima dažnai išgirsti įvairiausiuose muzikos festivaliuose. Tokia prabanga mėgaujasi „Džeimso Bondo“, „Žvaigždžių karų“ ir daugelio kitų filmų garso takelių autoriai.

Lietuvių kompozitorių kino muzika su retomis išimtimis taip ir lieka tik ekrane, koncertuose ji neatliekama.

Renginys „Muzika kaip kinas“ kaip tik ir radosi iš noro atgaivinti lietuvių kino pilnatvę -- džiaugtis ne tik vaizdu, bet iškelti filmų muziką bei jos kūrėjus, supažindinti su jais visuomenę.

Renginyje „Muzika kaip kinas“ bus rodomi filmai, sukurti XX a. 7-ajame-8-ajame dešimtmečiuose. Pradėję nuo „Žydrojo horizonto“, „Adomas nori būti žmogumi“, kuriam kompozitorius Eduardas Balsys sukūrė įsimintiną habanerą „Buenos Airės“, muzikantai melodijomis ves per lietuvių kino istoriją.

„Kai pradėjome klausytis muzikos, nežiūrėdami filmo, supratome, kad tai neatrasti lobiai. Muzika suskamba visiškai naujai, emocingai ir, atliekama simfoninio orkestro, įgauna netikėtų spalvų.

Mane nustebino, kad muzika nesensta. Kai kurios kinematografinės išraiškos priemonės gali būti šiek tiek atgyvenusios, praradusios aktualumą, o muzika išliko emocinga, paveiki, kalbanti su žmogaus siela. Tai man buvo gražus atradimas“, – džiaugėsi režisierius A.Stonys.

A.Stonys nepritaria minčiai, kad muzika kine turėtų tarsi išnykti, kad jos neturėtų girdėtis.

„Kartais įsivaizduojama, kad muzika kine -- palydimasis, vaizdą paspalvinantis garso takelis. Išties tai savarankiškas kino dalyvis, kartais pasakantis netgi daugiau negu vaizdas.

Idealus garso ir vaizdo santykis būna tada, kai vaizdas ir garsas kalbasi tarpusavyje, kai muzika netampa vaizdo ramentu ar protezu, atsargine koja ar iliustracine priemone, kai režisierius turi drąsos leisti muzikai kalbėti, o kompozitorius imasi atsakomybės bendrauti su žiūrovu kaip lygus su lygiu“, -- savo sampratą dėstė A.Stonys.

Pats A.Stonys nuolatos bendradarbiauja su Giedriumi Puskunigiu ir prisipažįsta, kad šio kompozitoriaus muzika paveikė ir jo kino kalbą.

„Jau kurdamas filmą girdžiu Giedriaus muziką. Manau, kad mano filmai būtų kitokie, jei nebūčiau sutikęs G.Puskunigio. Jo muzika tarsi diktuoja mano kinematografinius sprendimus“, – sakė dokumentinio kino kūrėjas.

Pasaulyje yra ne vienas kompozitorius, išgarsėjęs būtent kino muzika. pakanka paminėti Nino Rotą, Enio Morricone, Angelo Badalamenti. Iš lietuvių gal tik Kipras Mašanauskas tam atsidėjęs. Užtat mūsų kino muzika labai turtinga, įvairių žanrų ie stilių.

Nuo E.Balsio, kuris kinui nemažai sukūrė, savo pėdsaką filmuose paliko Bronius Kutavičius, Vytautas Barkauskas, Algimantas Apanavičius, Juozas Širvinskas, Giedrius Kuprevičius, Laimis Vilkončius, Viačeslavas Ganelinas, Anatolijus Šenderovas ir daugybė kitų kompozitorių.

„Tai, ką grosime koncerte, yra absoliučios viršūnės. Programa maždaug pusantros valandos, negalėjome įtraukti daugybės kūrinių, kurių norėjome, bet tai, ką išsirinkome, yra tikri nedideli šedevrai“, – tikino A.Stonys, parengęs ir vaizdo interviu su kompozitoriais, kurie bus rodomi prieš muzikos kūrinius.

Parengti lietuvių kino muzikos popuri projekto iniciatoriams buvo ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kaip sakė dirigentas R.Šumila, didžiausia problema – natos: „Jos kadaise buvo, bet uždarant Kino studiją viskas labai neapgalvotai išardyta, kažkas kažkam atiduota, perduota, kažkas kai ką sau pasiėmė, o muzikantų nepasitaikė ir natas išmetė. Mums pavyko kokį trečdalį kūrinių gauti iš kompozitorių. O visa kita atkūrėme iš įrašų ir pačių filmų.“

Režisieriui A.Stoniui irgi pikta dėl tokio elgesio.

„Čia dar vienas pavyzdys, kaip elgiamės su savo kultūra, savo paveldu. Aš pats daugiau rūpinuosi vaizdu, filmai restauruojami, skaitmeninami, nors norėtųsi, kad tai vyktų greičiau, nes daugelis filmų labai prastos kokybės. O natos, partitūros atrodė kaip niekam nereikalingas daiktas – atitarnavo, filme nuskambėjo ir galima išmesti. Labai liūdna, kad jos išsibarsčiusios. Neatsiranda pilietinės, kūrybinės valios visa tai surinkti ir pasakyti, kad tai mūsų turtas, paveldas, lobis, ir padėti tinkamoje vietoje.“

Renginyje „Muzika kaip kinas“ daugelis kūrinių suskambės gyvai pirmą kartą. Tai – V.Ganelino muzika iš filmų „Gražuolė“, „Mano vaikystės ruduo“, A.Bražinsko muzika iš „Paskutinės atostogų dienos“, Algimanto Apanavičiaus – iš „Niekas nenorėjo mirti“, Vytauto Barkausko – iš „Jausmų“.

Ne išimtis ir Giedriaus Puskunigio muzika iš filmo „Avinėlio vartai“, už kurią kūrėjas buvo apdovanotas Sidabrine gerve kaip geriausias metų kompozitorius.

Klausytojai išgirs ir filmų „Moteris ir keturi jos vyrai“, „Žydrasis horizontas“, „Mažos mūsų nuodėmės“, „Adomas nori būti žmogumi“, „Naktibalda“, „Herkus Mantas“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Žolės šaknys“ bei kitų garso takelius.

Koncerte pasirodys džiazo vokalistė Neda Malūnavičiūtė, kuri vėl dainuos prieš daugiau nei dvidešimt metų atliktą pagrindinę filmo „Džiazas“ (rež. Raimundas Banionis) dainą „Toli toli“, kurtą Fausto Latėno. N.Malūnavičiūtė ne tik įdainavo tą dainą, bet ir įgarsino pagrindinę heroję, kurią vaidino šiuo metu laurus skinanti režisierė Alantė Kavaitė, sukūrusi filmą „Sangailės vasara“.

Saksofoną, kaip ir originaliame įraše 1992 metais, pūs Petras Vyšniauskas.

Klausydamasi muzikos publika matys ir filmų ištraukas, atrinktas ir sudėliotas režisieriaus A.Stonio, o prieš kūrinius – trumpus interviu su muzikos autoriais.

Koncertas „Muzika kaip kinas“. Rugsėjo 12 d. 20 val. Technikos bibliotekos kiemas, Vilnius. Bilietų kaina – nuo 7,75 Eur.