Dažniausiai šiandien galima išgirsti keturias Černobylio
nelaimės versijas. Pagal vieną jų, katastrofą sukėlė nesėkminga
Černobylio jėgainės konstrukcija bei apsaugos priemonių stygius.
Sprogimo vietą tyrę užsienio mokslininkai pastebėjo, kad virš
reaktoriaus nebuvo pastatytas apsauginis skydas, kuris katastrofos
metu turėjo reaktorių „palaidoti“.
Antroji versija skelbia, kad kalti atominės elektrinės
prižiūrėtojai, kurie leido reaktoriui nekontroliuojamai įsibėgėti.
Šią versiją palaimino ir sovietų valdžia, paskelbusi ją oficialia.
Vadinasi, šiuo metu atsivertus bet kokią enciklopediją ar žinyną
galima aptikti būtent tokį katastrofos paaiškinimą.
Trečioji versija vadinama politiškiausia. Jos
šalinininkai teigia, jog kažkas prasmuko į reaktoriaus centrinę
salę ir joje padėjo sprogmenis, kurių pėdsakai vėliau neva buvo
aptikti ant kuro masės paviršiaus. Nemažai pritarėjų susilaukia ir
ketvirtoji versija, aiškinanti, jog avariją sukėlė lokalus žemės
drebėjimas.
Sklando kalbos ir apie katastrofą sukėlusį dirbtinį kamuolinį
žaibą, kuris atsirado atliekant elektromechaninius bandymus, ir
apie kovinį uraną, kuris buvo įstatytas į aktyvią jėgainės zoną, ir
net apie nuotolinį geotektoninį ginklą.
Šiais metais prestižiniame Sandanso kino festivalyje (JAV)
Didįjį žiuri prizą dokumentikos kategorijoje laimėjęs
Chado Gracios filmas „Rusų genys“ į Černobylio nelaimės versijų
ruletę sviedžia dar vieną kamuoliuką. Pasak pagrindinio filmo
herojaus Fiodoro Aleksandrovičiaus, katastrofa buvo tyčia parengta
Maskvoje ir turėjo nukreipti visuomenės dėmesį nuo itin slapto ir
visa griaunančio ginklo – vadinamojo „rusų genio“.
„Rusų genys“ – tai radijo signalo perdavimo stotis, nuo 1970
metų veikusi visai šalia Černobylio atominės elektrinės. Genio
stuksenimą primenantis signalas buvo toks galingas, jog sugebėdavo
nutraukti virš Europos skraidančių lainerių telefono arba radijo
ryšį bei pertraukti BBC televizijos transliacijas. Tuo metu į
šaltąjį karą įsivėlusiai Sovietų Sąjungai turėti tokį ginklą buvo
itin paranku.
Tačiau šio slapto ginklo projektas, kaip rodoma filme,
finansiškai buvo nesėkmingas ir galų gale žlugo. Norėdama tai
nuslėpti, vadovybė jėgainėje liepė organizuoti avariją.
„Nors filme „Rusų genys“ pateikiamą katastrofos teoriją galima
vertinti skeptiškai, aišku viena – nelaimė Černobylyje kelia
daugiau klausimų nei atsakymų. O nepatogūs klausimai visada buvo,
yra ir bus mūsų festivalio dėmesio centre. Mes „nemaitiname“
žiūrovų lengvais atsakymais. Filmai, kuriuos rodome, verčia
diskutuoti, nesutikti, ginčytis, galiausiai – nelikti abejingiems.
Toks yra ir šis filmas“, – sakė festivalio „Nepatogus kinas“
direktorius Gediminas Andriukaitis.
Dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ vyks spalio 15 d.- lapkričio 8 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Birštone ir Anykščiuose.