Dažniausiai šiandien galima išgirsti keturias Černobylio nelaimės versijas. Pagal vieną jų, katastrofą sukėlė nesėkminga Černobylio jėgainės konstrukcija bei apsaugos priemonių stygius. Sprogimo vietą tyrę užsienio mokslininkai pastebėjo, kad virš reaktoriaus nebuvo pastatytas apsauginis skydas, kuris katastrofos metu turėjo reaktorių „palaidoti“.
Antroji versija skelbia, kad kalti atominės elektrinės prižiūrėtojai, kurie leido reaktoriui nekontroliuojamai įsibėgėti. Šią versiją palaimino ir sovietų valdžia, paskelbusi ją oficialia. Vadinasi, šiuo metu atsivertus bet kokią enciklopediją ar žinyną galima aptikti būtent tokį katastrofos paaiškinimą.
Trečioji versija vadinama politiškiausia. Jos šalinininkai teigia, jog kažkas prasmuko į reaktoriaus centrinę salę ir joje padėjo sprogmenis, kurių pėdsakai vėliau neva buvo aptikti ant kuro masės paviršiaus. Nemažai pritarėjų susilaukia ir ketvirtoji versija, aiškinanti, jog avariją sukėlė lokalus žemės drebėjimas.
Sklando kalbos ir apie katastrofą sukėlusį dirbtinį kamuolinį žaibą, kuris atsirado atliekant elektromechaninius bandymus, ir apie kovinį uraną, kuris buvo įstatytas į aktyvią jėgainės zoną, ir net apie nuotolinį geotektoninį ginklą.
Šiais metais prestižiniame Sandanso kino festivalyje (JAV) Didįjį žiuri prizą dokumentikos kategorijoje laimėjęs Chado Gracios filmas „Rusų genys“ į Černobylio nelaimės versijų ruletę sviedžia dar vieną kamuoliuką. Pasak pagrindinio filmo herojaus Fiodoro Aleksandrovičiaus, katastrofa buvo tyčia parengta Maskvoje ir turėjo nukreipti visuomenės dėmesį nuo itin slapto ir visa griaunančio ginklo – vadinamojo „rusų genio“.
„Rusų genys“ – tai radijo signalo perdavimo stotis, nuo 1970 metų veikusi visai šalia Černobylio atominės elektrinės. Genio stuksenimą primenantis signalas buvo toks galingas, jog sugebėdavo nutraukti virš Europos skraidančių lainerių telefono arba radijo ryšį bei pertraukti BBC televizijos transliacijas. Tuo metu į šaltąjį karą įsivėlusiai Sovietų Sąjungai turėti tokį ginklą buvo itin paranku.
Tačiau šio slapto ginklo projektas, kaip rodoma filme, finansiškai buvo nesėkmingas ir galų gale žlugo. Norėdama tai nuslėpti, vadovybė jėgainėje liepė organizuoti avariją.
„Nors filme „Rusų genys“ pateikiamą katastrofos teoriją galima vertinti skeptiškai, aišku viena – nelaimė Černobylyje kelia daugiau klausimų nei atsakymų. O nepatogūs klausimai visada buvo, yra ir bus mūsų festivalio dėmesio centre. Mes „nemaitiname“ žiūrovų lengvais atsakymais. Filmai, kuriuos rodome, verčia diskutuoti, nesutikti, ginčytis, galiausiai – nelikti abejingiems. Toks yra ir šis filmas“, – sakė festivalio „Nepatogus kinas“ direktorius Gediminas Andriukaitis.
Dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ vyks spalio 15 d.- lapkričio 8 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Birštone ir Anykščiuose.
