„Tarptautinės žmogaus teisių dienos proga aš pirmiausia norėčiau padėkoti žmonėms, kurie, man dar būnant vaiku, aukojo savo jaunystės metus, karjerą, patogią kasdienybę, o dažnai ir gyvenimą už tai, kad šiandien Lietuvoje galime laisvai išreikšti savo mintis, siekti savo tikslų, kovoti už mums svarbias vertybes.
Tie žmonės grąžino laisvę ir nepriklausomybę Lietuvai, o kartu grąžino galimybę ginti žmogaus teises ir plėsti visuomenės supratimą apie jas. Man skaudu matyti, kad dėl mūsų siauro žmogaus teisių suvokimo vis dar kenčia daugelis modernios visuomenės grupių – vaikai, moterys, neįgalieji, homoseksualūs asmenys, religinės ir tautinės mažumos. Prieš dvidešimt penkerius metus kiekvienam buvo grąžinta galimybė ginti žmogaus teises – ir tai ne tik didžiulė pareiga, bet ir privilegija, kurios daugelis šiandieniniame pasaulyje neturi. Nebijokime paaukoti savo komforto, išdrįskime apginti tai, ką paveldėjome“, – drąsinančiais žodžiais dalijosi filmo režisierė V.Vareikytė
„Juliaus Sasnausko žodžiai yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos prisiminsiu iš šio filmo kūrybinio proceso – viskas šiame pasaulyje turi savo kainą, ypač laisvė. Kiekvieną kartą, kai prisimenu šį sakinį ir pagalvoju apie kainą, kurią turėjo sumokėti J.Sasnauskas už savo drąsą, suvokiu, kaip man pasisekė.
Aš turiu stogą virš galvos, galiu bendrauti laisvai su savo šeima, galiu eiti savo miestu be baimės būti suimtam ar įtrauktam į karinius veiksmus. Tai yra tikroji prabanga, kurios neturi daugiau nei pusė pasaulio gyventojų. Noriu paskatinti visus pagalvoti, ką mes galime padaryti, kad žmogaus teisės būtų gerbiamos.
Galbūt ne visi galime vykti į kitą pasaulio kraštą, kur žmonės kenčia žiaurumus, tačiau kiekvienas galime ir privalome užtikrinti, kad žmogaus teisių pažeidimai nevyktų prieš mūsų akis. Padėkime vienišam senstančiam kaimynui, apginkime gatvėje klasiokų mušamą vaiką, pasirašykime peticiją, kad artimiausioje bibliotekoje ar parduotuvėje įėjimas būtų pritaikytas neįgaliesiems“, – antrino režisierius M.Dejoie.
Filmo anonsas
