Kanai: Roberto De Niro ašaros, Pedro Almodovaro „Džuljeta“

69-asis Kanų kino festivalis pagerbė puikų aktorių Robertą De Nirą. Pirmadienį 22 val. patekti į Brolių Lumiere'ų rūmus buvo neįmanoma. Smokingus ir vakarines sukneles vilkinti publika kantriai trypčiojo eilėje. Bet, išlaukus eilėje valandą, kai kam teko pasitraukti iš festivalio zonos: vilkinčiųjų kasdienius drabužius, džinsus ir striukes neįleido. 72 metų R.De Nirą ne paprastai juodu automobiliu atvežė prie raudonojo kilimo – didžiulės pagarbos ženklan jį lydėjo motociklininkų kortežas. Kai gerbėjai šūksniais ir plojimais sveikino aktorių, iš jo akių išsiveržė ašaros. Po to buvo parodyta filmų, kuriuose vaidina R.De Niras, santrauka ir naujasis Jonathano Jakubowicziaus filmas „Akmeniniai kumščiai“, kuriame aktorius sukūrė garsaus boksininko trenerio vaidmenį.

Aktorės E.Suarez (kairėje) ir A.Ugarte bučiuoja režisierių P.Almodovarą per filmo „Džuljeta“ fotosesiją.<br>AP nuotr.
Aktorės E.Suarez (kairėje) ir A.Ugarte bučiuoja režisierių P.Almodovarą per filmo „Džuljeta“ fotosesiją.<br>AP nuotr.
R.De Niras atvyko į Kanus pristatyti filmo „Akmeniniai kumščiai“, kuriame vaidina garsaus boksininko trenerį.<br>AP nuotr.
R.De Niras atvyko į Kanus pristatyti filmo „Akmeniniai kumščiai“, kuriame vaidina garsaus boksininko trenerį.<br>AP nuotr.
Aktorius R.De Niras, jo žmona G.Hightower, aktoriai E.Ramirezas, A.De Armas ir buvęs boksininkas R.Duranas prieš filmo „Akmeniniai kumščiai“ premjerą 69-ajame Kanų kino festivalyje.<br>AP nuotr.
Aktorius R.De Niras, jo žmona G.Hightower, aktoriai E.Ramirezas, A.De Armas ir buvęs boksininkas R.Duranas prieš filmo „Akmeniniai kumščiai“ premjerą 69-ajame Kanų kino festivalyje.<br>AP nuotr.
Kadras iš filmo „Džuljeta“.
Kadras iš filmo „Džuljeta“.
Kadras iš filmo „Džuljeta“.
Kadras iš filmo „Džuljeta“.
Kadras iš filmo „Džuljeta“.
Kadras iš filmo „Džuljeta“.
Kadras iš filmo „Džuljeta“.
Kadras iš filmo „Džuljeta“.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

May 18, 2016, 8:27 PM, atnaujinta May 25, 2017, 3:19 AM

Antradienį taip pat reikėjo patrypčioti eilėje, kad patektum į konkursinį Pedro Almodovaro filmą „Džuljeta“ („Julieta“, ispaniškai tariama Chuljeta): apsauga daiktus kruopščiai tikrino, atidarinėjo kosmetines, pinigines.

Išvakarėse žurnalistai savo spaudos skyreliuose rado geltonus vokus. Kiekviename jų – rausva plastikinė širdelė su užrašu „A & J“. Almodovaras ir Džuljeta – beveik Williamas Shakespeare'as. Tačiau pasirodė, kad Pedro – ne Romeo. Ant širdelės išraižytos pagrindinės filmo herojės Džuljetos ir jos dukters Antijos vardų pirmosios raidės. Tai Antija, būdama 13 metų, pabėgo nuo motinos, kai jos tėvas žuvo per audrą.  Ant jo peties buvo širdies formos tatuiruotė su artimiausių moterų vardais.

P.Almodovaro filmo istorija ilga. Siužetą pagal kanadiečių rašytojos Alice Munro apsakymus P.Almodovaras norėjo ekranizuoti anglų kalba su pagrindinio vaidmens atlikėja Meryl Streep. Po to šios minties atsisakė ir, perkėlęs veiksmą į Madridą, nufilmavo ispanų kalba. Pagrindinį vaidmenį – heroję jaunystėje ir brandaus amžiaus – atliko aktorės Adriana Ugarte ir Emma Suarez.

Kino apžvalgininkų nuomone,  P.Almodovaro filmo atrinkimas į Kanų konkursinę programą – nevykęs žingsnis, juolab kad filmas jau rodytas, ir nelabai sėkmingai, Ispanijoje. Kitiems režisieriams keliama sąlyga – jokių rodymų iki festivalinės premjeros.

„Džuljetos“ siužetas paprastas: pačioje pradžioje žiūrovai sužino, kad motina nematė savo dukters nuo paauglystės, kai ji maždaug 13-metė kažkur dingo, nutarusi pradėti naują gyvenimą.  Papasakojama, kaip Džuljeta susipažino su mergaitės tėvu, ištekėjo, kaip puikiai jie visi gyveno, bet kartą tėvas nuskendo per audrą. Motiną apėmė depresija, kurį laiką ji tikriausiai nesirūpino vaiku. Kai duktė paaugo, paprasčiausiai išėjo iš namų: negrįžo iš stovyklos kalnuose, į kurią su mamos palaiminimu buvo išvykusi ieškoti dvasios nuskaidrėjimo. Nelaiminga motina kasmet per dukters pradingėlės gimtadienį perka tortą, įbeda į jį žvakutes, o po to jis lekia į šiukšliadėžę. Ir štai pagaliau motina gauna dukters laišką, kuris ją baisiai sujaudina. Pasirodo, kad duktė jau turi net tris vaikus ir bastosi kažkur Šveicarijoje.

Nesupratingam žiūrovui čia daug kas pasufleruojama. Pavyzdžiui, jauna Džuljeta dėsto klasikinę literatūrą ir per paskaitą aiškina studentams žodžio „jūra“ reikšmes senovės graikų kalboje – jau aišku, kad ilgainiui šis šautuvas būtinai iššaus ir jūrai šioje dramoje teks suvaidinti lemtingą vaidmenį. Melodramatiškų įvykių įtampą didina nuolat skambanti jausminga Alberto Iglesiaso muzika: ji primena ketvirtojo-šeštojo dešimtmečių melodramų stilistiką, kurią dar labiau sustiprins per finalinius titrus skambantis graudulingas romansas, kino apžvalgininkų nuomone, išties nuostabus ir, ko gero, vienintelis filmo šedevras.

Filmas žymi P.Almodovaro sugrįžimą prie jo pamėgto „moters portreto“, „viskas apie mano mamą“ žanro. Režisierius prisipažįsta, kad motinos netekties trauma neišgydoma, galbūt todėl jis vis grįžta į „moterų karaliją“.  

P.Almodovaras savo filmuose sujungia mirtį su meile, tragediją su muilo opera, užverčia herojus nelaimėmis: katastrofomis, savižudybėmis, komomis, pražūtingomis audromis, nepaaiškinamais išsiskyrimais. Dvidešimtasis režisieriaus filmas, palyginti su jo ankstyvuoju androgeniniu almodovariškuoju pasauliu, jo padūkimu, seksualiniais ekscesais, amfetaminais, – ramus užutėkis. Istorija paprasta, jausminga ir daugiau negu nuspėjama. Nors žaidimas spalvomis, kaip ir anksčiau, tobulas, aistra visiems pavojingos raudonos atspalviams – neblėstanti. O ir kulminacinė sueities scena vyksta tamsą skrodžiančiame traukinyje, kurį sustabdys tik mirtis. Gražu.

Tačiau, kaip mano kino apžvalgininkai, Auksinė palmės šakelė ir šį kartą greičiausiai aplenks garsųjį meistrą. Kol kas kritikų reitinguose pirmauja vokiečių juosta „Tonis Erdmanas“, pasakojanti apie tėvą ir dukterį, kurie, skirtingai nei P.Almodovaro herojės, randa bendrą kalbą. Jam ant kulnų lipa Jimo Jarmuscho „Patersonas“. Daugybė žmonių beveik dvi valandas stovėjo ir nepateko į šį švelnų filmą apie autobuso vairuotoją, kuris ne tik sieloje poetas, bet ir pats kuria eiles. Rytą jis išvyksta į reisą, stebi keleivius ir miestą už lango, o galvoje dėliojasi posmai. Po to eina namo, kur jį pasitinka mylima moteris su keliais padėklais pyragaičių. Ji pasipuošia neįmanomais drabužiais, kurių spalva priderinta prie kulinarinių gaminių. Taip jie ir gyvena: kukliai ir laimingai. Filmas jautrus, krištolo tyrumo ir tuo skiriasi nuo daugelio kitų festivalio opusų.

Parengė Milda Augulytė 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.