Ceremonija prasidėjo Antonio Vivaldi „Metų laikų“ melodijomis, kurias temperamentingai grojo akordeonininkas Martynas Levickis.
„Vieno akordeono istorija“ – tokią vakaro temą pasirinko ceremonijos rengėjai. Kodėl akordeonas? Todėl, kad jis primena kiną: juodi ir balti klavišai – tai senojo kino spalvos.
Sidabrinės gervės šiemet įteikiamos devintą kartą. Filmus atrinko komisija, vadovaujama Lietuvių kino akademijos prezidentės Gražinos Arlickaitės. Ji įteikė ir pirmąjį prizą – Sidabrinį gervės kiaušinį už geriausią studento darbą Akvilei Gelažiūtei. „Lauksime išperėto gervės kiaušinio“, – palinkėjo G.Arlickaitė.
Raudonasis „Sidabrinės gervės“ kilimas – kupinas įdomybių
Metų geriausias studento darbas Sidabrinės gervės kiaušinis
„Deminas: dvi tvirtovės“ - režisierė Akvilė Gelažiūtė, režisūros specialybės magistrantūros 2 kursas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, darbo vadovas Audrius Stonys.
Metų geriausias trumpametražis dokumentinis kino filmas
„Suokalbio antologija“ – režisierius Artūras Jevdokimovas, prodiuserė Jurga Dikčiuvienė, studija „Kinema“.
Metų geriausias ilgametražis dokumentinis kino filmas
„Mariupolis“ - režisierius Mantas Kvedaravičius, prodiuseriai Uljana Kim, „Uljanos Kim Studija“, Mantas Kvedaravičius, „Exctimacy Films“, „Thanassis Karathanos“, „Twenty Twenty Vision“ (Vokietija), Nadia Turincev ir Julie Gayet, „Rouge International“ (Prancūzija), Ana Palenčiuk, „435 Films“ (Ukraina).
Metų geriausias animacinis filmas
„Nuopuolis“, režisieriai Urtė Oettinger ir Johanas Oettingeris, prodiuserė Agnė Adomėnė, „Art shot“ ir „Wiredfly“.
Metų geriausias trumpametražis vaidybinis kino filmas
„Tiltai“ - režisierė Austėja Urbaitė, prodiuserė Lina Murinaitė, „Tremora“.
Metų geriausias antraplanis aktorės vaidmuo
Klavdija Koršunova -“Ramybė mūsų sapnuose“, režisierius Šarūnas Bartas.
Metų geriausias antraplanis aktoriaus vaidmuo
Vidas Petkevičius – „Karalių pamaina“, režisierius Ignas Miškinis.
Papildoma kategorija – „Publikos pasirinkimas“, kurią įsteigė Sidabrinės gervės informacinis partneris portalas lrytas.lt. Visą mėnesį geriausią lietuvišką filmą rinko skaitytojai. Daugiausiai balsų pelnė režisieriaus A.Matvejevo ilgametražis dokumentinis filmas „Pasitikiu tavimi“. Jam atiteko lrytas.lt prizas – 10 000 eurų vertės reklamos paslaugų paketas lrytas.lt. Prizą įteikė portalo lrytas.lt direktorius Ričardas Baltaduonis.
Metų geriausias montažo režisieriaus darbas
Gintarė Sokelytė - “Ramybė mūsų sapnuose“, režisierius Šarūnas Bartas.
Metų geriausias dailininko darbas
Jurijus Grigorovičius - “Mariupolis“, režisierius Mantas Kvedaravičius.
Metų geriausias kompozitoriaus darbas
Edgars Rubenis - “Karalių pamaina“, režisierius Ignas Miškinis.
Metų geriausias profesinės meistrystės darbas
VšĮ „Meno avilys“- už lietuvių kino paveldo sugrąžinimą ir pritaikymą šiuolaikinei sklaidai.
Metų geriausias pagrindinis vaidmuo
Juozas Budraitis – „Edeno sodas“, režisierius Algimantas Puipa.
Metų geriausias operatoriaus darbas
Eitvydas Doškus – „Ramybė mūsų sapnuose“, režisierius Šarūnas Bartas.
Metų geriausias režisieriaus darbas
Šarūnas Bartas – „Ramybė mūsų sapnuose“.
Metų geriausias ilgametražis vaidybinis kino filmas
„Ramybė mūsų sapnuose“ - režisierius Šarūnas Bartas, prodiuseriai Jurga Dikčiuvienė, Šarūnas Bartas, studija „Kinema“, Alexanderis Plotnikovas, „Lookfilm“ (Rusija), Janja Kralj, „Kinoelektron“ (Prancūzija), Vincentas Wangas, „House of Fire“ (Prancūzija).
Auksinė gervė už viso gyvenimo nuopelnus įteikta kino montuotojai Izabelei Pinaitytei.
Aktorė Vaiva Mainelytė: „Mano toks įdomus gyvenimas“
* * *
Kino filosofo žvaigždžių valanda
Šių metų Sidabrinės gervės kino apdovanojimų lyderiu tapo režisierius
Šarūnas Bartas. Jo filmas „Ramybė mūsų sapnuose“ pelnė penkias
statulėles, tarp jų – ir geriausio vaidybinio filmo.
Vos pasirodžiusią ekranuose „Ramybę mūsų sapnuose“ kino kritikai
pavadino asmeniškiausiu Š.Barto filmu, nors pats režisierius
nesutinka su tokiu apibūdinimu.
„Visi mano filmai yra asmeniški. Ko nejauti, to ir nepapasakosi,
nenufilmuosi. Iš to ir kyla asmeniškumas. Tai tikrai nėra
autobiografinis filmas, nes daugybė jame rodomų dalykų neatitinka
tikrovės.
Mano asmeninės istorijos -- kas yra mano draugė, dukra – nežinojimas
neturėtų daryti jokios įtakos žiūrint filmą“, – kalbėjo režisierius.
Tema – bandymas susikalbėti
Kino filosofu vadinamas režisierius ir savo aštuntajame filme leidžia
mėgautis ilgais kadrais, nufilmuotais patyrusia akimi fiksuojant
aplinką. Jame pasakojama apie vyrą, jo dukterį ir gyvenimo moterį, kurie
vieną vasaros dieną atvyksta į sodybą kaime.
Jauna smuikininkė (akt. Lora Kmieliauskaitė) viduryje koncerto palieka
sceną. Jai paskambinęs vyras (akt. Šarūnas Bartas) pasiūlo kartu su juo
ir jo dukterimi (akt. Ina Marija Bartaitė) važiuoti į kaimą. Prieš
išvažiuodami tėvas ir duktė peržiūri senas vaizdo kasetes, kuriose
užfiksuota dukters vaikystė ir mama (akt. Jekaterina Golubeva).
Kaime trijulė atsiduria nuostabios gamtos apsuptyje -- aplink plyti
besibaigiančios vasaros saulės užlieti laukai, rūkuose paskendę miškai,
netoli sodybos tyvuliuoja ežeras. Visi pasklinda kas sau: vyras
vaikštinėja po sodą ir po apylinkes. Jo duktė susitinka su kiek
vyresniu vaikystės draugu (akt. Edvinas Goldšteinas).
Į depresiją linkusi vyro mylimoji smuikininkė užsuka pas alkoholikę
kaimynę (akt. Aušra Eitmontienė) – prie degtinės butelio moterys
aiškinsis ne tik gyvenimo tiesas, bet ir muzikinius skonius.
Pas vyrą važiuodama pro šalį užsuka sena draugė iš Rusijos (akt.
Klavdija Koršunova), o jis pats kalbasi su dukterimi.
Filmas lėtas, veiksmo tarsi nedaug, bet įtampa slypi veikėjų viduje.
Tai pasakojimas apie sutrikusius žmones, kurie bando prieiti vienas prie
kito, kalbėtis, tačiau jiems nesiseka.
Svarbiausia – individualumas
Paklaustas, apie ką jo penkerius metus kurta drama „Ramybė mūsų
sapnuose“, Š.Bartas, kaip visada, nedaugžodžiavo: „Visada buvo sunku
atsakyti, apie ką mano filmai. Negaliu to padaryti ir šįkart. Apie
žmones, jų gyvenimą ir santykį su pasauliu. Išmokti gyventi visuomenėje
žmonėms rūpėjo nuo seniausių laikų. Atrodo, tai labai paprastas
dalykas, tačiau svarbiausias ir labai sunkiai išsprendžiamas.“
Režisieriaus kolega kino operatorius Algimantas Mikutėnas teigė, kad
Š.Bartas tęsia Vytauto Žalakevičiaus ir Almanto Grikevičiaus
kinematografijai būdingus principus: jo kuriamas kinas labai
jausmingas, žmogiškas ir teisingas.
„Naujoji Š.Barto juosta – tai žmogaus analizė. Jis studijuoja žmogaus
dvasią, sąmonę ir perteikia tai kine. „Ramybė mūsų sapnuose“ įrodo, kad
nuo savęs nepabėgsi. Kiekvienas žmogus yra atskiras pasaulis. Gali
perskaityti tūkstančius knygų, vis tiek padarysi taip, kaip tik tu gali
padaryti.
Mokslai šiuo atveju tik padeda įsigilinti į tam tikros mokyklos sistemą,
tačiau svarbiausias dalykas išlieka režisieriaus individualumas. Š.Barto
kūryboje tai labai stipriai jaučiama“, -- kolegos darbą komentavo
A.Mikutėnas.
Anot kino kritikės Neringos Kažukauskaitės, naujausioje Š.Barto juostoje
išsaugoma viena labiausiai brangintų jo filmų savybių – jie tiesia
trapią jungtį link mūsų pačių: mūsų skaudulių, baimių, abejonių,
nusivylimo, kitų išgyvenimų.
Keliavo po kino festivalius
Filmo „Ramybė mūsų sapnuose“ pasaulinė premjera įvyko pernai pavasarį
Kanų festivalyje, nepriklausomoje paralelinėje programoje „Dvi
režisierių savaitės“. Vėliau filmas rodytas Lenkijoje, Rusijoje,
Gruzijoje, Brazilijoje, Izraelyje.
Batumio nepriklausomo kino festivalyje (Gruzija) Š.Bartas laimėjo
geriausio režisieriaus prizą, festivalyje „Kinošok“ (Anapa, Rusija)
pagerbtas specialiuoju kino spaudos prizu „Už bebaimę išpažintį“.