Ceremonija prasidėjo Antonio Vivaldi „Metų laikų“ melodijomis, kurias temperamentingai grojo akordeonininkas Martynas Levickis. „Vieno akordeono istorija“ – tokią vakaro temą pasirinko ceremonijos rengėjai. Kodėl akordeonas? Todėl, kad jis primena kiną: juodi ir balti klavišai – tai senojo kino spalvos.
Sidabrinės gervės šiemet įteikiamos devintą kartą. Filmus atrinko komisija, vadovaujama Lietuvių kino akademijos prezidentės Gražinos Arlickaitės. Ji įteikė ir pirmąjį prizą – Sidabrinį gervės kiaušinį už geriausią studento darbą Akvilei Gelažiūtei. „Lauksime išperėto gervės kiaušinio“, – palinkėjo G.Arlickaitė.
Metų geriausias studento darbas Sidabrinės gervės kiaušinis
„Deminas: dvi tvirtovės“ - režisierė Akvilė Gelažiūtė, režisūros specialybės magistrantūros 2 kursas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, darbo vadovas Audrius Stonys.
Metų geriausias trumpametražis dokumentinis kino filmas
„Suokalbio antologija“ – režisierius Artūras Jevdokimovas, prodiuserė Jurga Dikčiuvienė, studija „Kinema“.
Metų geriausias ilgametražis dokumentinis kino filmas
„Mariupolis“ - režisierius Mantas Kvedaravičius, prodiuseriai Uljana Kim, „Uljanos Kim Studija“, Mantas Kvedaravičius, „Exctimacy Films“, „Thanassis Karathanos“, „Twenty Twenty Vision“ (Vokietija), Nadia Turincev ir Julie Gayet, „Rouge International“ (Prancūzija), Ana Palenčiuk, „435 Films“ (Ukraina).
Metų geriausias animacinis filmas
„Nuopuolis“, režisieriai Urtė Oettinger ir Johanas Oettingeris, prodiuserė Agnė Adomėnė, „Art shot“ ir „Wiredfly“.
Metų geriausias trumpametražis vaidybinis kino filmas
„Tiltai“ - režisierė Austėja Urbaitė, prodiuserė Lina Murinaitė, „Tremora“.
Metų geriausias antraplanis aktorės vaidmuo
Klavdija Koršunova -“Ramybė mūsų sapnuose“, režisierius Šarūnas Bartas.
Metų geriausias antraplanis aktoriaus vaidmuo
Vidas Petkevičius – „Karalių pamaina“, režisierius Ignas Miškinis.
Papildoma kategorija – „Publikos pasirinkimas“, kurią įsteigė Sidabrinės gervės informacinis partneris portalas lrytas.lt. Visą mėnesį geriausią lietuvišką filmą rinko skaitytojai. Daugiausiai balsų pelnė režisieriaus A.Matvejevo ilgametražis dokumentinis filmas „Pasitikiu tavimi“. Jam atiteko lrytas.lt prizas – 10 000 eurų vertės reklamos paslaugų paketas lrytas.lt. Prizą įteikė portalo lrytas.lt direktorius Ričardas Baltaduonis.
Metų geriausias montažo režisieriaus darbas
Gintarė Sokelytė - “Ramybė mūsų sapnuose“, režisierius Šarūnas Bartas.
Metų geriausias dailininko darbas
Jurijus Grigorovičius - “Mariupolis“, režisierius Mantas Kvedaravičius.
Metų geriausias kompozitoriaus darbas
Edgars Rubenis - “Karalių pamaina“, režisierius Ignas Miškinis.
Metų geriausias profesinės meistrystės darbas
VšĮ „Meno avilys“- už lietuvių kino paveldo sugrąžinimą ir pritaikymą šiuolaikinei sklaidai.
Metų geriausias pagrindinis vaidmuo
Juozas Budraitis – „Edeno sodas“, režisierius Algimantas Puipa.
Metų geriausias operatoriaus darbas
Eitvydas Doškus – „Ramybė mūsų sapnuose“, režisierius Šarūnas Bartas.
Metų geriausias režisieriaus darbas
Šarūnas Bartas – „Ramybė mūsų sapnuose“.
Metų geriausias ilgametražis vaidybinis kino filmas
„Ramybė mūsų sapnuose“ - režisierius Šarūnas Bartas, prodiuseriai Jurga Dikčiuvienė, Šarūnas Bartas, studija „Kinema“, Alexanderis Plotnikovas, „Lookfilm“ (Rusija), Janja Kralj, „Kinoelektron“ (Prancūzija), Vincentas Wangas, „House of Fire“ (Prancūzija).
Auksinė gervė už viso gyvenimo nuopelnus įteikta kino montuotojai Izabelei Pinaitytei.
* * *
Kino filosofo žvaigždžių valanda
Šių metų Sidabrinės gervės kino apdovanojimų lyderiu tapo režisierius Šarūnas Bartas. Jo filmas „Ramybė mūsų sapnuose“ pelnė penkias statulėles, tarp jų – ir geriausio vaidybinio filmo.
Vos pasirodžiusią ekranuose „Ramybę mūsų sapnuose“ kino kritikai pavadino asmeniškiausiu Š.Barto filmu, nors pats režisierius nesutinka su tokiu apibūdinimu.
„Visi mano filmai yra asmeniški. Ko nejauti, to ir nepapasakosi, nenufilmuosi. Iš to ir kyla asmeniškumas. Tai tikrai nėra autobiografinis filmas, nes daugybė jame rodomų dalykų neatitinka tikrovės.
Mano asmeninės istorijos -- kas yra mano draugė, dukra – nežinojimas neturėtų daryti jokios įtakos žiūrint filmą“, – kalbėjo režisierius.
Tema – bandymas susikalbėti
Kino filosofu vadinamas režisierius ir savo aštuntajame filme leidžia mėgautis ilgais kadrais, nufilmuotais patyrusia akimi fiksuojant aplinką. Jame pasakojama apie vyrą, jo dukterį ir gyvenimo moterį, kurie vieną vasaros dieną atvyksta į sodybą kaime.
Jauna smuikininkė (akt. Lora Kmieliauskaitė) viduryje koncerto palieka sceną. Jai paskambinęs vyras (akt. Šarūnas Bartas) pasiūlo kartu su juo ir jo dukterimi (akt. Ina Marija Bartaitė) važiuoti į kaimą. Prieš išvažiuodami tėvas ir duktė peržiūri senas vaizdo kasetes, kuriose užfiksuota dukters vaikystė ir mama (akt. Jekaterina Golubeva).
Kaime trijulė atsiduria nuostabios gamtos apsuptyje -- aplink plyti besibaigiančios vasaros saulės užlieti laukai, rūkuose paskendę miškai, netoli sodybos tyvuliuoja ežeras. Visi pasklinda kas sau: vyras vaikštinėja po sodą ir po apylinkes. Jo duktė susitinka su kiek vyresniu vaikystės draugu (akt. Edvinas Goldšteinas).
Į depresiją linkusi vyro mylimoji smuikininkė užsuka pas alkoholikę kaimynę (akt. Aušra Eitmontienė) – prie degtinės butelio moterys aiškinsis ne tik gyvenimo tiesas, bet ir muzikinius skonius.
Pas vyrą važiuodama pro šalį užsuka sena draugė iš Rusijos (akt. Klavdija Koršunova), o jis pats kalbasi su dukterimi.
Filmas lėtas, veiksmo tarsi nedaug, bet įtampa slypi veikėjų viduje. Tai pasakojimas apie sutrikusius žmones, kurie bando prieiti vienas prie kito, kalbėtis, tačiau jiems nesiseka.
Svarbiausia – individualumas
Paklaustas, apie ką jo penkerius metus kurta drama „Ramybė mūsų sapnuose“, Š.Bartas, kaip visada, nedaugžodžiavo: „Visada buvo sunku atsakyti, apie ką mano filmai. Negaliu to padaryti ir šįkart. Apie žmones, jų gyvenimą ir santykį su pasauliu. Išmokti gyventi visuomenėje žmonėms rūpėjo nuo seniausių laikų. Atrodo, tai labai paprastas dalykas, tačiau svarbiausias ir labai sunkiai išsprendžiamas.“
Režisieriaus kolega kino operatorius Algimantas Mikutėnas teigė, kad Š.Bartas tęsia Vytauto Žalakevičiaus ir Almanto Grikevičiaus kinematografijai būdingus principus: jo kuriamas kinas labai jausmingas, žmogiškas ir teisingas.
„Naujoji Š.Barto juosta – tai žmogaus analizė. Jis studijuoja žmogaus dvasią, sąmonę ir perteikia tai kine. „Ramybė mūsų sapnuose“ įrodo, kad nuo savęs nepabėgsi. Kiekvienas žmogus yra atskiras pasaulis. Gali perskaityti tūkstančius knygų, vis tiek padarysi taip, kaip tik tu gali padaryti.
Mokslai šiuo atveju tik padeda įsigilinti į tam tikros mokyklos sistemą, tačiau svarbiausias dalykas išlieka režisieriaus individualumas. Š.Barto kūryboje tai labai stipriai jaučiama“, -- kolegos darbą komentavo A.Mikutėnas.
Anot kino kritikės Neringos Kažukauskaitės, naujausioje Š.Barto juostoje išsaugoma viena labiausiai brangintų jo filmų savybių – jie tiesia trapią jungtį link mūsų pačių: mūsų skaudulių, baimių, abejonių, nusivylimo, kitų išgyvenimų.
Keliavo po kino festivalius
Filmo „Ramybė mūsų sapnuose“ pasaulinė premjera įvyko pernai pavasarį Kanų festivalyje, nepriklausomoje paralelinėje programoje „Dvi režisierių savaitės“. Vėliau filmas rodytas Lenkijoje, Rusijoje, Gruzijoje, Brazilijoje, Izraelyje.
Batumio nepriklausomo kino festivalyje (Gruzija) Š.Bartas laimėjo geriausio režisieriaus prizą, festivalyje „Kinošok“ (Anapa, Rusija) pagerbtas specialiuoju kino spaudos prizu „Už bebaimę išpažintį“.
