Viena šio filmo sėkmės priežasčių – talentinga ir profesionali kūrybinė filmo komanda, kurioje ir tarptautinio garso kino vardai.
„Dirbti su operatoriumi Olegu Mutu buvo svajonė, apie kurią garsiai nekalbėjau. Buvome pradėję darbą su kitu operatoriumi, kuris dėl asmeninių priežasčių turėjo staigiai pasitraukti iš komandos. Iki filmavimo buvo likę pora mėnesių ir tuomet pasiūliau prodiuserei šią beprotišką mintį – susisiekti su Olegu. Mums labai pasisekė, nes jam patiko scenarijus ir jis kaip tik turėjo 3 laisvus mėnesius mūsų filmavimo metu, po kurio jo seniai jau laukė keturi ar penki filmai,“ prisiminimais dalijosi režisierė Lina Lužytė.
Iš Moldovos kilęs operatorius Olegas Mutu geriausiai žinomas iš tokių ne vieną Kanų, Berlyno ir daugelio kitų filmų festivalių prizus surinkusių ir Lietuvos kino festivaliuose pristatytų filmų kaip ryškiausio rumunų režisieriaus Cristian Mungiu „4 mėnesiai, 3 savaitės, 2 dienos“ ( „4 Months, 3 Weeks and 2 Days“) ir „Už kalvų“ ( „Beyond the Hills“), Ukrainos režisieriaus Sergejaus Loznicos „Mano laimė“ ( „My Joy“) ir „Rūke“ ( „In the Fog“), rusų režisieriaus Aleksandro Mindadzės „Mielasis Hansas, Brangusis Piotras“ ( „My Good Hans“) ar vieno paskutinių jo darbų lenkų režisieriaus Tomasz Wasilewski filmo „Jungtinės meilės valstijos“ („United States of Love“).
„Olegas ypatingas tuo, jog negali pasakyti, koks jo braižas. Taip, jis, be jokios abejonės, yra vienas taip vadinamos „rumunų naujosios kino bangos“ pradininkų, kuriems būdingas išblukusių pilkų ir melsvų spalvų koloritas. Bet vėlesni šio operatoriaus darbai paliudijo ir jo išskirtinį gebėjimą atrasti kiekvienam filmui tinkantį stilių. Darbas su juo buvo ne visada lengva, bet labai vertinga patirtis,“ darbu su Olegu džiaugiasi filmo prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.
Filmas „Amžinai kartu“ pasakoja vienos šeimos istoriją. Žmona (akt. Gabija Jaraminaitė) – tobulą šeimą kurianti moteris. Vyras (akt. Dainius Gavenonis) – nepriklausomas kaskadininkas, žmonos nenorui vis sugrįžtantis į mylimą filmavimo aikštelę. Ir jų dukra (akt. Eila Grybinaitė), neapsikentusi gražių vakarienių ir amžino nesusikalbėjimo, vieną dieną pabėga ir praneša policijai, kad ji neturi tėvų. Bet moteris nepasiduoda – jos scenarijuje nelaimingų žmonių negali būti.
Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.
