Praėjusiais metais viename Paryžiaus sendaikčių turguje buvo atsitiktinai aptikti tikriausiai svarbiausio austrų nebyliojo filmo – „Miestas be žydų“ – epizodai, kurie, kaip buvo manyta, buvo visam laikui prarasti. Tuomet juos įsigijo Austrijos filmų archyvas.
Filme, kuris sukurtas pagal žydų rašytojo ir žurnalisto Hugo Bettauerio romaną ir nufilmuotas Vienoje 1924 metais, gąsdinančiai pranašiškai pavaizduojama visuomenė, kuri, išvariusi savo žydų gyventojus, nuskursta – ir intelektine, ir ekonomine prasme.
Naujai atrasti epizodai ne tik leidžia pirmą kartą pamatyti visą filmą, bet ir nušviečia jį nauja šviesa. Iki šiol nematytose scenose parodytas žydų gyvenimas visuomenėje, kurioje kurstoma neapykanta žydams. Dėl šių scenų gerokai išryškėja politinė filmo, kuriame vaizduojamas piktybinis tarpukario Vienos antisemitizmas, idėja.
Itin degioje, kaip buvo manyta, prarastų kino juostos ričių nitratinėje medžiagoje dėl jos garbaus amžiaus jau matomi ir irimo ženklai.
Todėl pirmiausia reikėjo gelbėti filmą, perkelti jį į saugią kino juostą. Po to filmą dar reikės restauruoti ir trūkstamas scenas integruoti į jau esamą versiją.
Viešojo sektoriaus finansinės paramos nepakako šiai skubiai medžiagos išsaugojimo užduočiai atlikti, todėl Austrijos filmų archyvas, siekdamas išgelbėti „Miestą be žydų“ nuo pražūties, ėmėsi didžiausios Austrijos istorijoje kultūros sutelktinio finansavimo iniciatyvos.
Gruodžio 10 dieną pasibaigusi kampanija buvo sėkminga. Daugiau kaip 700 rėmėjų, paaukoję daugiau kaip 86 tūkst. eurų, suteikė galimybę išgelbėti filmą.
Užbaigus restauraciją, vėlyvą 2017 metų rudenį galima bus pamatyti originalią filmo versija, kuri paskutinį kartą buvo rodyta prieš daugiau kaip 90 metų.
Be to, „MIESTAS BE ŽYDŲ“ taps svarbiausiu Austrijos filmų archyvo organizuojamos parodos akcentu.
Išsamiai filmo istoriją pristatanti paroda, kurioje bus nagrinėjami kino ir žydų kultūros tarpusavio ryšiai 1918–1938 metų laikotarpiu, Vienos kino kultūros centre „Metro Kinokulturhaus“ atvers duris vėlyvą 2017 metų rudenį.
