Užburiančia vidaus dvasia, sienomis, nukabinėtomis senais portretais ir sovietiniais plakatais, pasakojančiais savo istorijas, įdomiomis legendomis – taip pasitinka kiekvieną čia įžengusį kino salės prižiūrėtojas Valdemaras Isoda, kuris čia jau skaičiuoja arti 50-ties darbo metų.
Kaip ir šis kinas, taip ir Valdemaras, pasakoja savo patirtas gyvenimo istorijas. Šiais metais vyksiančiame festivalyje „Kino pavasaris“ bus galimybė išvysti dokumentinį kino filmą apie šį darbui ir kinui pasišventusį žmogų.
Pagrindinis klausimas, kuris sukasi galvoje, – iš ko išgyvena ši kino salė, jei joje apsilanko vos „du ar trys“ žiūrovai, o kartais iš viso jų nebūna? Užduodame šį klausimą „Lietuvos kino“ vadybininkui Aleksui Gilaičiui.
-Žiūrovų lankomumą labai sunku prognozuoti. Būna, ateina pilna salė, būna – tik du ar trys žmonės. Pavyzdžiui, praeitą savaitę į vieną kino seansą susirinko 19 žmonių – tai jau pusę kino salės. Išgyventi mums padeda užsakomieji seansai. Tokių per mėnesį susidaro apie penkis, kartais – daugiau, o kartais – ir mažiau.
-Kas yra pagrindinis jūsų kino salės lankytojas?
-Nepasakyčiau, kad vyresnio amžiaus žmonės. Dažniausiai tai tie, kurie prisimena mus arba naujai sužino apie salę. Daugiausiai mūsų klientų – jaunimas, studentai ir tie, kas gyvena sąlyginai netoliese. Pavyzdžiui, Baltupių „barakas“ yra visai netoli. Kai aš pats ten gyvenau, taip pat lankiausi šioje salėje.
-Minėjote, kad išgyvenate iš užsakomųjų ir privačių seansų. Kas dažniausiai juos užsakinėja?
-Dažniausiai tai būna vienetiniai užsakymai; kad kažkas nuolatos tai darytų – to nėra. Pavyzdžiui, būna uždari seansai gimtadienių proga. Kai tėvai užsako salę dukros gimtadienio proga, nori jai padovanoti kino seansą, tokį, kokį jie nori parodyti. Atsineša savo diską ar kito formato medžiagą, mes ją paleidžiame. Arba išsirenka filmą iš mūsų repertuaro.
-Taip pat populiarūs susibūrimai, pavyzdžiui, vestuvinių filmų peržiūrai. Atsineša savo filmuotą medžiagą, kurią nori peržiūrėti. Mes išnuomojame salę ir taikome valandinį tarifą, leidžiame nuomininkams žiūrėti savo medžiagą. Būna Valdemaras, kuris paruošia medžiagą žiūrėjimui.
Ką rodo, tai yra užsakovo reikalas. Salę galima užsisakyti net ir dviems – romantiškam vakarui.
-Visai čia pat įsikūręs gerai žinomas Multikino kino teatras. Ar klientai nepainioja Jūsų?
-Būna, kad supainioja, ypač kai yra užsakomieji seansai. Kai kažkas pasikviečia ateiti į Ozo kino salę, būna, pasiklysta žmonės, nes nežino, kur eiti – ar į Ozo salę, ar į Multikino. Valdemaras (kino salės prižiūrėtojas) pasakoja legendų legendas, kad laukė pusę valandos ir daugiau, kol ateis kas nors, kas pasiklydo. Kaip bebūtų, būna tokių atvejų, bet tai yra natūralu.
-Ar nebandote daugiau reklamuotis, bendradarbiauti ar kitais būdais viešinti Ozo kino salės, pritraukti daugiau žiūrovų?
-Manau, profesionalus viešinimas – tikrai būtų į naudą. Dabartinis viešinimas – gana ribotas. Tai tinklalapis, „Facebook“ puslapis, be to, visas repertuaras skelbiamas laikraščiuose „7 meno dienos“, „Laisvalaikis“. Tačiau samdyti įtaigesnę viešinimo struktūrą nelabai galime sau leisti, nes neturime tam išteklių. Mažai žmonių dirba „Lietuvos kine“, šiuo metu čia dirbame šešiese.
Bandome organizuoti ir renginius, bet kad būtų jų labai daug, nepasakyčiau. Dabar buvo renginys Vasario 16-osios proga – norintys galėjo apsilankyti filmų archyve ir peržiūrėti Lietuvos kino kronikas.
Tačiau jei ir skirtume didesnį dėmesį reklamai, sulaukę daugiau žiūrovų, neturėtume galimybės jų visų sutalpinti. Šiuo metu nesame numatę plėstis ar persikelti į didesnę salę.
-Galėtumėte bendradarbiauti su Lietuvos universitetais, kuriuose yra dėstomos „Kino studijos“.
-Iki šiol to nebuvo ir apie tai nesusimąstėme, bet manau, kad tai labai gera idėja. Dėstytojams būtų pravartu supažindinti studentus su nekomerciniu kinu ar nebyliąja kino kolekcija. Taip pat pravestume ekskursijas po kino archyvą.
„Lietuvos kino“ fonduose saugoma 6586 vaidybinių, 7720 dokumentinių ir 412 animacinių filmų kopijų. Tarp jų – unikali nebyliojo kino kolekcija, dabarties kino klasikų kūriniai ir Lietuvos kinematografininkų filmai.