Holivudo sekso mašina, arba Kas užsakė pražudyti Harvey Weinsteiną?

Praėjusiais metais garsaus aktoriaus Michaelo Fassbenderio paklausė, ar jo nežeidžia tai, kad jo sužadėtinė – dabar jau žmona – Alicia Vikander tuo pat metu rezga romaną su prodiuseriu H.Weinsteinu. M.Fassbenderis abejingai truktelėjo pečiais tarsi jo herojus androidas: „Harvey mums užtikrina gerą reklamą. Jei nori gauti „Oskarą“, reikia viešųjų ryšių. Esu tikras: dabar padaryti karjerą kine įmanoma tik esant tinkamai viešųjų ryšių kampanijai…“

M.Fassbenderis pasirodė esąs teisus visu šimtu procentų: dabar visai ne talentas, ne režisierių ir scenaristų darbas, o kaip tik viešieji ryšiai lemia žmonių padėtį kinematografe. Akivaizdus pavyzdys – paties H.Weinsteino likimas.

Užteko pasirodyti keliems laikraščių straipsniams, kaltinantiems H.Weinsteiną lytiniu priekabiavimu, ir prodiuseriui teko ne tik atsistatydinti iš nuosavos kompanijos, bet ir netekti dalies versle, kurį kūrė ne vienerius metus.

Laikraštyje „The New York Times“ pasirodęs straipsnis, kaltinantis H.Weinsteiną priekabiavimu prie Holivudo aktorių, tapo staigmena gal tik Aliaskos eskimams ir Oregono medkirčiams. Holivude visi žinojo apie skandalingą H.Weinsteino reputaciją. Maža to, gašlaus kuilio-prodiuserio, nepraleidžiančio nė vieno sijono, figūra virto netgi pokštų objektu.

„Pramogų pasaulyje man nėra ko bijoti, – 2012 metais šmaikštavo viena serialo „30 Rock“ herojų. – Aš atsisakiau sekso su H.Weinsteinu ne mažiau kaip tris kartus… Iš penkių.“

Maždaug tuo pačiu metu ir aktorė Ashley Judd, ruošdamasi kovai dėl Kentukio valstijai atstovaujančio senatoriaus kėdės, davė gana atvirą interviu apie Holivudo grietinėlės įpročius, kuriame, be kita ko, papasakojo ir apie H.Weinsteino priekabiavimą.

Girdi, jis pakvietęs aktorę į viešbučio kambarį aptarti vaidmens naujame filme, o kai ji pravėrė duris, priešais pasirodė nuogas ir pasiūlė padaryti jam masažą. A.Judd atsisakė ir spruko iš kambario.

2015 metais „The Weinstein Company“ darbuotoja Lauren O’Connor parašė atvirą laišką, kuriame apkaltino prodiuserį lytiniu priekabiavimu prie jos ir kitų kolegių. Atsakydamas H.Weinsteinas tik šaipėsi ir tvirtino, kad šitaip L.O’Connor jam keršija už atleidimą iš darbo, nors „jie išsiskyrė draugiškai“.

Priekabiavimas niekada nebuvo vienintelė Harvey nuodėmė. Antra nuodėmėlė – sukčiavimas. Beje, apie tai, kad broliai Weinsteinai klastoja buhalterijos bei kasos duomenis ir apvaginėja artistus bei režisierius, Holivude taip pat visi žino – dar aštuntajame dešimtmetyje juos bandė pagauti už rankos tokių garsių grupių kaip „Genesis“ ir „The Grateful Dead“ muzikantai.

Tiesą sakant, nuo sukčiavimo ir prasidėjo brolių Harvey ir Roberto Weinsteinų karjera. Jie gimė neturtingoje žydų šeimoje, gyvenusioje Kvinse, didžiausiame ir etniškai margiausiame Niujorko rajone. Jų motina Miriam dirbo sekretore advokatų kontoroje, tevas Maxas Weinsteinas buvo juvelyro padėjėjas. 1952 m. gimė jų pirmasis sūnus Harvey, 1955 m. – Bobas.

Baigę mokyklą broliai įstojo į Bufalo universitetą. Studijuodami nutarė užsidirbti iš studentiškų vakarėlių. Jie išsinuomojo kino teatro „Century Theater“ salę ir pradėjo pardavinėti bilietus į „Sensacingus pornografinius spektaklius“, kurie išties tebuvo paprasčiausi striptizo numeriai iš vietos pusiau pogrindinio striptizo klubo.

Po to su bičiuliu Corky Burgeriu įsteigė bendrovę „Harvey & Corky Presents“, kuri aštuntojo dešimtmečio viduryje surengdavo iki 200 koncertų per metus, dirbo su tokiomis žvaigždėmis kaip „The Grateful Dead“, kurias taip pat begėdiškai apvaginėjo.

Vėliau broliai Weinsteinai nutarė imtis kino verslo ir 1979 metais įkūrė kompaniją „Miramax“, kurią pavadino savo tėvų Miriam ir Maxo garbei.

„Tai buvo tikras nuotykis, – po daugelio metų prisiminė H.Weinsteinas. – Pradėjome verslą neturėdami jokių įgūdžių. Nei aš, nei jis nebaigėme Harvardo verslo mokyklos. Bet mes svajojome imtis ne tik kino filmų platinimo, bet ir kūrimo, aš nuo vaikystės svajojau filmuoti filmus."

Vaikystėje vienintelė Harvey ir Bobo pramoga buvo kinas – laimė, kad jų tėvas Maxas buvo tikras kinomanas ir išugdė gero kinematografo pomėgį.

Skonis nepakišo Harvey kojos, kai jis bandė suderinti meną su komercija, ėmė pirkti tokių „arthouse“ filmų kaip Peterio Greenaway „Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“, Pedro Almodovaro „Surišk mane!“ teises. Tai buvo rizikingos investicijos, bet filmai, kaip ir prognozavo H.Weinsteinas, „iššovė“, keleriopai atsipirko.

Apie Weinsteinus pradėta kalbėti. Teisingiau, prakalbo apie Harvey, nes jaunesnis ir subtilesnis Bobas visada buvo linkęs likti savo triukšmingo brolio šešėlyje. Net savo kūrybiniame duete jie buvo taip pasiskirstę vaidmenis, kad Harvey atsakė už kompanijos viešąją veiklą, režisierių ir aktorių paiešką, ryšius su žiniasklaida, o štai jaunesnis ir tylesnis Bobas – už finansus, sutartis ir kitą buhalteriją.

Kita „Miramax“ sėkme tapo 26 metų debiutanto Steveno Soderbergho „Seksas, melas ir vaizdajuostė“, 1989 metais gavusi du Kanų kino festivalio prizus – Auksinę palmės šakelę ir prizą už geriausią vyrišką vaidmenį.

O 1992 metais H.Weinsteinas beveik visus studijos pinigus skyrė jaunam ir mažai kam žinomam Quentinui Tarantino, kurio kūrybiniame bagaže buvo tik vienas ilgametražis filmas „Pasiutę šunys“. Ir Harvey neprašovė: naujasis Q.Tarantino filmas „Bulvarinis skaitalas“ tapo tikru 1994 metų atradimu, niekam nežinomas režisierius gavo Kanų kino festivalio Auksinę palmės šakelę, „Oskarą“ ir Ausinį gaublį.

Taip H.Weinsteinas susikūrė „žvaigždžių atradėjo“ reputaciją ir ypač uoliai ėmė ja naudotis, kai prie jo išsirikiavo jaunų pradedančiųjų aktorių eilė. Daugelis jų nė neslėpė, kad yra H.Weinsteino protežė, o žiniasklaidoje netgi atsirado terminas „Harvey merginos“. Beje, daugelis tų „merginų“ vėliau pateko į Holivudo aukščiausiąją lygą, sykiu įrodydamos, kad Harvey jas atsirinkdavo ne tik dėl išorės duomenų ir gebėjimų lovoje.

Taip Harvey dėka išgarsėjo Uma Thurman – išties geniali artistė. Kinematografo atradimu tapo ir Jennifer Lawrence, žinoma iš pagrindinio vaidmens trilogijoje „Bado žaidynės“.

H.Weinsteino protežė tapo ir Mira Sorvino – prodiuseris šiai prašmatniai šviesiaplaukei išrūpino pagrindinį moters vaidmenį filme „Galingoji Afroditė“, kuriame ji vaidino su Woody Allenu. Vaidmuo „Galingojoje Afroditėje“ išgarsino Mirą per vieną dieną.

Dar viena šviesiaplaukė iš H.Weinsteino sąrašo – Grethen Mol, žiūrovams pažįstama iš dešimtojo dešimtmečio filmo „Donis Brasko“.

H.Weinsteino dėka Gwyneth Paltrow gavo savo vienintelį „Oskarą“, o Helena Bonham Carter ne kartą jam nominuota.

„Weinsteino merginų“ sąraše figūravo ir Jessica Alba, ir Sienna Miller, ir Вlake Lively, ir A.Vikander, ir daug daug kitų.

Įdomu, kad visi tie romanai mezgėsi tuo metu, kai Harvey buvo laimingai vedęs. Dar 1984 m. jis vedė Evą Hilton, kuri neturi nieko bendra su garsiąja milijardierių šeima. Eva buvo Harvey pirmoji sekretorė kino studijos biure ir pažinojo jį kaip nuluptą. Ir, matyt, nekreipė dėmesio į jo intrigėles. Susituokę jie išgyveno iki 2004 metų, užaugino tris dukteris, kurias Harvey beprotiškai myli.

Po kelerių metų H.Weinsteinas vėl vedė – šįkart aktorę ir drabužių dizainerę Giorginą Chapman, prekės ženklo „Marchesa“ įkūrėją. Jiedu susilaukė dukters ir sūnaus. Jie iki šiol susituokę, nors po pastarojo skandalo Giorgina paskelbė, kad skirsis.

Bet grįžkime prie H.Weinsteino karjeros. Harvey gebėjimas „arthouse“ įmantrybes paversti komerciškai sėkmingu produktu neliko nepastebėtas Holivudo magnatų, ir netrukus komopanija „Walt Disney“ už 60 mln. dolerių nupirko studiją „Miramax“. Broliai Weinsteinai palikti vadovauti kompanijai, jiems pažadėta visiška laisvė.

Dabar šį sandorį, pavertusį juos milijonieriais, broliai Weinsteinai vadina didžiausia savo gyvenimo klaida, kainavusia jiems karjerą.

Bet tuomet sėkmės pakylėtas Harvey dirbo ištisas paras, leido vieną šedevrą po kito. Jo filmus lydėjo ne tik komercinė sėkmė, bet ir pasisekimas festivaliuose: „Anglą ligonį“, „Įsimylėjusį Šekspyrą“, „Gerąjį Vilą Hantingą“, „Vaikučius“ ir daugybę kitų filmų prodiusavo H.Weinsteinas.

Tačiau ilgainiui „Disney“ ir brolių Weinsteinų santykiai ėmė kaisti. Mat H.Weinsteinui Holivude prilipo Harvey Žirkliarankio pravardė: jis neretai versdavo režisierius permontuoti filmus. Vieni ginčydavosi, kiti paklusdavo manydami, kad Harvey itin gerai užuodžia žiūrovų skonį.

Tačiau „Disney“ magnatams buvo nusispjauti į Harvey nuojautą, jie reikalavo griežtai laikytis studijos instrukcijų. Jeigu scenarijus patvirtintas aukščiausiu lygiu, joks prodiuseris neturi teisės nieko permontuoti – ir viskas!

Konflikto apogėjumi tapo tiesioginis „The Walt Disney Company“ prezidento Michaelo Eisnerio įsakymas, draudžiantis H.Weinsteinui organizuoti Michaelo Moore’o skandalingojo filmo „Farenheitas 9/11“ platinimą. Su šiuo filmu H.Weinsteinas, tuo metu susižavėjęs dokumentika, siejo daug vilčių. Tačiau galiausiai visi susitarimai su M.Moore’u ir jo prodiuseriais buvo nutraukti.

Įsiutęs Harvey nutarė skirtis su „Disney“.

Pagal kontrakto sąlygas broliai Weinsteinai turėjo teisę atpirkti „Miramax“, tačiau korporacijos prezidentas užsiprašė už studiją jau daugiau kaip dviejų milijardų dolerių.

Galiausiai broliai Weinsteinai trenkė durimis pareiškę, kad geriau vėl pradėti verslą nuo nulio, negu sutikti su sąžinę praradusių magnatų sąlygomis.

Ką gi, M.Eisneris atkeršijo broliams – pardavė „Miramax“ už 663 mln. dolerių kažkokiam konglomeratui „Filmyard Holdings“, kurį įsteigė finansų bendrovė „Colony NorthStar“ ir kažkoks Kataro investicijų fondas. Beje, „Mirimax“ buvo parduota ne kaip studija, o kaip biblioteka – 700 pavadinimų filmų ir neįgyvendintų scenarijų teisių turėtoja. T.y. iš esmės kaip lavonas – visi kompanijos darbuotojai buvo atleisti, o biurai Niujorke ir Los Andžele uždaryti.

Tačiau naujieji savininkai nė neketino kurti kino – tik uždarbiauti iš Weinsteinų jau sukurtų filmų platinimo.

2015 metais „Miramax“ vėl pardavė – jau už milijardą dolerių. Pirkėju tapo Kataro kompanija „beIN Media Group“, priklausanti verslininkui Nasserui bin Ghanimui Al Khelaifi, telekompanijos „Al Jazzera“ šeimininkui.

Broliai Weinsteinai įkūrė savo kompaniją „The Weinstein Co“, o Bobas ėmė vadovauti dar ir prodiuserių kompanijai „Dimension Films“, kurią įsteigė grynai žanriniams kasiniams filmams kurti. Mat H.Weinsteinui nesinorėjo, kad „The Weinstein Co“ pavadinimas kaip nors būtų siejamas su tokiais popsiniais padirbiniais kaip Weso Craveno „Klyksmas“. Jei jau pinigų vis tiek reikia uždirbti, tegul tai daro atskira įmonė, formaliai niekaip nesusijusi su respektabilia studija.

Iš pradžių broliams Weinsteinams sekėsi – Harvey išleido tokius filmus kaip „Negarbingi šunsnukiai“, „Skaitovas“, „Vienišas vyras“, „Karaliaus kalba“, kurie savo kūrėjams ne tik neblogai uždirbo, bet ir pelnė išsvajotąsias „Oskaro“ nominacijas.

Bet po to Harvey tarsi kažkas pakeitė.

Viskas prasidėjo 2013 metais nuo Peterio Jacksono „Hobito“ – pirmą kartą gyvenime ne broliai Weinsteinai apmovė kinematografininkus, o pats P.Jacksonas su prodiuserių kompanija iš „New Line Cinema“ apsuko apie pirštą užkietėjusius sukčius, nuslėpę nuo Harvey ir Bobo liūto dalį pelno.

Mat „New Line Cinema“ pasirašė su Weinsteinais filmo platinimo kontraktą, pažadėję penkis procentus pelno. Žodį jie išlaikė, tik nepranešė, kad „Hobitas“ – tai trys filmai, o ne vienas. Taigi Weinsteinai uždirbo triskart mažiau.

Po to prasidėjo nesėkmių ruožas. 2014 metais H.Weinsteinas dirbo prie Didžiosios Britanijos tinklo ITV televizijos bloko kūrimo, tačiau sandoris dėl tinklo pardavimo žlugo. Įdėtos investicijos buvo prarastos ir tai lėmė tam tikrą kadrų kaitą kompanijos vadovybėje. Pirmiausia broliai turėjo parduoti dalį akcijų ir sumažinti savo dalį „The Weinstein Co“ iki 46 proc.

Taip vieno pagrindinių studijos investuotojų vietą užėmė 54 metų verslininkas Tarakas Ben Ammaras, išeivis iš Tuniso, anksčiau išgarsėjęs kaip paties Michaelo Jacksono gastrolių vadybininkas. Uždirbtus pinigus jis investavo į kelis telekomunikacijų projektus Europoje.

Be to, T.Ben Ammaras tapo Saudo Arabijos karališkosios šeimos lėšų tvarkytoju – dabar princai naftos dolerius aktyviai investuoja į įvairius projektus Jungtinėse Valstijose, taip stiprindami savo politinę įtaką. Pavyzdžiui, T.Ben Ammaras padėjo vienam Saudo Arabijos princui investuoti 400 mln. dolerių į Ruperto Murdocho „News Corp“, taip pat jis investavo į „Euro Disney“.

Į brolių Weinsteinų kompaniją įdėti pinigai iš pradžių irgi atrodė naudingas sandoris, jeigu ne prasidėjusios nuolatinės Harvey nesėkmės.

Į T.Ben Ammaro pusę stojo ir kiti studijos akcininkai, pirmiausia Paulas Tudoras Jonesas, investicijų fondo „Tudor Investment Corporation“ įkūrėjas, ir Lance’as Maerovas, šeimos fondo „WPP Group USA, Inc.“ viceprezidentas. Šiems verslininkams mažiausiai rūpi H.Weinsteino „arthouse“ eksperimentai. Jie norėjo greitos pinigų apyvartos ir kelis kartus didesnio galutinio pelno.

Spaudžiamas naujųjų akcininkų, H.Weinsteinas priėmė antikrizinį planą. Dalis darbuotojų buvo atleista, paskelbta, kad studija sumažina gamybą – vietoj 18-20 filmų, kuriuos kasmet išleisdavo, broliai Weinsteinai imsis 8-9 juostų, bet smogiamiausių. Tokių, kad imtų ir „Oskarus“, ir kasą.

Tačiau 2015 metais beveik visi studijos „The Weinstein Company“ filmai patyrė finansinę nesėkmę, išskyrus dvi juostas – animacinį „Meškiuką Padingtoną“ ir Q.Tarantino „Grėsmingąjį aštuonetą“, kurio biudžetas buvo 54 mln. dolerių, o uždirbo 155,8 mln. dolerių. Tačiau net ir tokia sėkmė negalėjo kompensuoti kitų H.Weinsteino juostų nesėkmių.

Vis dėlto Harvey neprarado optimizmo. „Ar prisimeni, kaip pradėjome? – kalbėjo jis broliui. – Nė vienas mūsų filmas neatsipirkdavo, bet toliau ieškojome, kas galėtų „iššauti“. Mums reikia tik vieno sėkmingo „šūvio“, vieno pataikymo į dešimtuką ir tada – pamatysi! – akcininkai nė neprisimins nesėkmių.“

Tačiau 2016-ieji buvo dar prastesni. Pirmoji metų premjera ir pirmoji garsi nesėkmė – vesternas „Džeinė turi ginklą“ su Natalie Portman nesugebėjo surinkti net šeštadalio filmui išleistų pinigų. Po to – ispanų režisieriaus Alejandro Amenabaro „Regresijos“ ir miuziklo „Sing Street“ nesėkmė. Nuostolinga buvo ir biografinė juosta „Akmeninės rankos“ apie boksininko Roberto Durano iš Panamos likimą – ji surinko tik penkis milijonus dolerių, o išleista 20 milijonų.

Tačiau tikru praėjusių metų nesėkmės simboliu tapo komedija „Wild Oats“ su Demi Moore ir Jessica Lange, surinkusi tik 125 tūkst. dolerių. Niekas iš amerikiečių neįvertino režisieriaus Andy Tennanto smagių pašmaikštavimų apie menopauzę ir osteoporozę.

Net kino filmo „Liūtas“ apie nelengvą indų berniuko Saru likimą sėkmė – Indijoje jis surinko 140 mln. dolerių – negalėjo padengti studijos finansinių nuostolių.

Kaip tik gruodį ir pasigirdo pirmosios kalbos apie galimą „The Weinstein Co“ pardavimą. Tačiau Harvey nenorėjo nieko girdėti ir tikėjo savo laiminga žvaigžde.

Norėdamas neutralizuoti T.Ben Ammaro įtaką, jis įtraukė į direktorių tarybą savo žmonių: milijardierių Dirką Ziffą, susikrovusį kapitalą iš leidybos verslo, Timą Sarnoffą, korporacijos „Technicolor“, gaminančios spalvotas fotojuostas ir įrangą kino studijoms, viceprezidentą, Marką Lasry, investicijų fondo valdytoją, NBA krepšinio klubo „Milwaukee Bucks“ prezidentą. Kas jau kas, o šie žmonės, manė Harvey, turi suprasti, kad sėkmė meno sferoje matuojama visai ne kapitalo apyvarta.

Tačiau ir 2017 metais nesėkmių virtinė nenutrūko. Iš pradžių žlugo daug kentėjęs trileris „Auksas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Matthew McConaughy. Juosta filmuota beveik penkerius metus – darbai tai būdavo nutraukiami, tai vėl tęsiami. Galiausiai nelaimėlis „Auksas“ iš platinimo negalėjo padengti net pusės savo 20 mln. biudžeto

Po to žlugo „Įkūrėjas“ su pagrindinio vaidmens atlikėju Michaelu Keatonu ir „Tulpių karštinė“. Vienintelis studijos produktas, bent šiek tiek įsiminęs kritikams, – serialas „Rūkas“ pagal Stepheno Kingo romaną, iškeiktas visų siaubo karaliaus kūrybos gerbėjų. Tam tikrų vilčių teikia neseniai pradėtas rodyti detektyvinis trileris „Vėjų upė“.

Vis dėlto jau vasaros pabaigoje tapo aišku, kad metų rezultatai nebus paguodžiami. Tuomet į T.Ben Ammaro pusę stojo pats Bobas ir paprašė Harvey pasitraukti „geruoju“.

Manoma, kad juoda katė tarp brolių perbėgo praėjusių metų lapkritį – po motinos M.Weinstein laidotuvių. Ir iki tol Harvey ir Bobas kai kada konfliktuodavo, bet po motinos mirties brolių santykiai virto aklu priešiškumu.

Konflikto priežastys – senos kaip pasaulis: pavydas ir pinigai. Bobui atsibodo, kad visi „kino genijumi“ laiko tik Harvey, kai iš tiesų jis maitina brolį, jau seniai užsižaidusį savo eksperimentais ir ryjantį Bobo uždirbtus pinigus.

Panašu, kad, išnaudojus visas priemones įkalbinti Harvey parduoti verslą, į darbą buvo paleista sunkioji artilerija.

„The New York Times“ korespondentas, padedamas Bobo (bent jau taip tvirtina Harvey), surinko trylikos moterų parodymus. Jos apkaltino H.Weinsteiną „lytine prievarta arba lytiniu priekabiavimu“ nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio iki 2015 metų.

Paaiškėjo, kad Harvey daugelį metų priekabiavo prie aktorių, norėjusių gauti vaidmenį jo filmuose, kolegių ir žurnalisčių. Pavyzdžiui, tvirtinama, kad H.Weinsteinas kviesdavo aktores pasikalbėti į viešbučio kambarį ir pasitikdavo jas nuogas. Taip pat jis galėjo masturbuotis žurnalistės akivaizdoje arba paprašyti aktorę per atranką vilkėti naktinius marškinius. Jeigu kuri nors prodiuserio auka užsimodavo paviešinti tokį elgesį, jis priversdavo jas susitarti be teismo: neva H.Weinsteinas išleido tūkstančius dolerių, kad atsipirktų nuo kaltinimų.

Įkandin prabilo ir kitos moterys – panašu, kad per pastaruosius 30 metų šimtai moterų girdėjo H.Weinsteino prašymą jį pamasažuoti arba bent jau kartu nusimaudyti po dušu.

Italų aktorė Asia Argento net apkaltino prodiuserį išprievartavimu prieš dvidešimt metų – neva tuo metu ji pabijojo atstumti Harvey ir sutiko su oraliniu seksu.

„Jis sužlugdė daug žmonių, – pareiškė aktorė žurnalistams. – Štai kodėl ta istorija neiškilo viešumon daugiau kaip dvidešimt metų. Tačiau aš auka ir jaučiuosi atsakinga už kitas aukas. Jeigu būčiau buvusi stipri moteris, būčiau trenkusi jam per kiaušus ir pabėgusi, visiems laikams atgrasydama jį nuo kabinėjimosi prie moterų. Dabar apgailestauju, kad nepadariau to anksčiau.“

Po to prie niekingojo H.Weinsteino demaskuotojų prisidėjo visi daugmaž žinomi Holivudo veikėjai – taigi dabar visiškai nebeaišku, prie ko H.Weinsteinas priekabiavo, o kieno opią vietą užgavo iš tolo. Tokio masiškumo priežastis aiški: visi supranta, kad už H.Weinsteino pjudymo slypi kino studijų interesai, ir iš anksto stengiasi užsidirbti taškų.

Po volu pateko ir H.Weinsteinui artimi žmonės. Pavyzdžiui, niekam nežinomo interneto portalo žurnalistė pranešė, kad ji neva jau prieš dešimt metų rinko medžiagą apie lytinio priekabiavimo aukas Holivude ir kad tuomet aktoriai Mattas Damonas ir Russellas Crowe, dirbę su H.Weinsteinu, įkalbėjo ją nerašyti apie tai, jog studija „Miramax“ pasamdė specialų advokatą „spręsti ginčus su Weinsteino moterimis“.

Pabandyk patikrinti, ar tai tiesa, ar netiesa, ar skambino M.Damonas žurnalistei, ar ne, bet savąją visuotinio pykčio porciją jie atsiėmė – dabar M.Damonas ir R.Crowe laikomi H.Weinsteino „suteneriais“.

Kliuvo ir režisieriui Oliveriui Stone’ui, kurį priekabiavimu apkaltino buvęs modelis ir „Playboy“ mergina Carrie Stevens. Kaip pranešė „Daily News“, O.Stone’as neturi nieko bendra su H.Weinsteinu, bet skandalas plečiasi pagal savus dėsnius ir apima vis naujus žmones.

Tik kai kurie aktoriai leido sau prabangą nedalyvauti šioje kampanijoje.

Reakcijos į skandalą nereikėjo ilgai laukti. H.Weinsteinas tuoj pat buvo atleistas iš studijos, įkandin jo direktorių tarybą paliko D.Ziffas, T.Sarnoffas ir M.Lasry.

R.Weinsteinas jau paskelbė apie studijos pervardijimą – kad pavadinime nebūtų nė užuominos apie „gėdingą“ pavardę. Tačiau potencialiam pirkėjui nerūpi studijos ženklas – juk jis nesirengia kurti filmų. Visa, kas jam rūpi, – teisė į H.Weinsteino prodiusuotus filmus.

Pirmadienį „The Guardian“ pranešė, kad kino kompanija „The Weinstein Co“ derasi su „Colony Capital“ dėl „potencialaus visų arba didelės dalies akcijų pardavimo“.

Klausimas, koks likimas laukia H.Weinsteino. Įrodyti pateiktus kaltinimus ir pasodinti prodiuserį į kalėjimą bus sunku – dėl to, kad nėra įrodymų, ir dėl to, kad beveik visos moterys, kaltinančios jį lytiniu priekabiavimu, davė jam atkirtį ir išėjo iš viešbučio kambario. Užtat patampyti Harvey nervus teisme ir palikti jį be santaupų gali visiškai pavykti.

 

Beje, ir prodiuseris pasirengęs kovoms. H.Weinsteino advokatai pareiškė, kad visa, kas išdėstyta demaskuojamame „The New York Times“ straipsnyje, melas ir šmeižtas. Jau parengtas ieškinys teismui.

Pats H.Weinsteinas, nors ir teigia nieko nusikalstamo nepadaręs, atsiprašė už savo elgesį ir pranešė, kad lankosi pas psichoterapeutą. Panašu, jau ir jis pats nebetiki, kad pavyks išgelbėti jo „neskęstančią karjerą“.