Priežastis – baigėsi „Pervyj kanal“ licencinė nuomos sutartis su filmą sukūrusia studija „Mosfilm“.
Naujų metų sutikimo be režisieriaus Eldaro Riazanovo komedijos neįsivaizduojantys žiūrovai jos ieškoti turės antrajame pagal svarbą Rusijos kanale – „Rossija-1“, kuris Lietuvoje yra ne taip plačiai prieinamas nei „Pervyj kanal“.
„Pervyj kanal“ atstovai neatmetė, kad „Likimo ironija arba po pirties“ ateityje vis tiek grįš į jų programą, o vietoj to artėjančių metų sandūroje savo žiūrovams siūlo kitas dvi legendines SSRS laikų komedijas – „Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją“ ir „Kaukazo belaisvė“. Būtent jas pernai turėjo teisė rodyti „Rossija-1“.
Dviejų serijų „Likimo ironija arba po pirties“ – lyrinė komedija, pirmą kartą parodyta 1976-ųjų sausio 1 dieną. Juosta akimirksniu taip pavergė žiūrovus, kad jau tų pačių metų vasario 7-ąją tuometė SSRS centrinė televizija filmą pakartojo.
Nuo tada „Likimo ironija arba po pirties“ jau keturis dešimtmečius lieka neatsiejamu SSRS, o po to – ir Rusijos – televizijų naujametės programos atributu, kuris vėliau persikėlė į kai kurių Lietuvos televizijų eterį.
Filmo veiksmas klostosi 1970-aisiais Maskvoje ir tuomečiame Leningrade (dabar – Sankt Peterburgas). Dviejų visiškai nepažįstamų žmonių kurioziškas susitikimas neįtikėtinomis aplinkybėmis virsta meilės istorija.
Pagrindinius „Likimo ironija arba po pirties“ vaidmenis sukūrė Andrejus Miagkovas (Ženia Lukašovas), Lenkijos aktorė Barbara Brylska (Nadia Šepeleva) ir Jurijus Jakovlevas (Ipolitas).
Epizodinį vaidmenį juostoje suvaidino ir pats režisierius E.Riazanovas – jis buvo neblaivaus Ženios Lukašovo pakeleivis lėktuve, skrendančiame iš Maskvos į Leningradą.
