Aikštelėje iškilo daugybė palapinių ir mobiliųjų namukų ant ratų. Kino specialistai ruošiasi į šią Vilniaus vietą įpūsti sovietinio aromato. Mat jiems reikia atkurti 1986-uosius metus, kai sprogo Černobylio atominės elektrinės reaktorius.
Penkių dalių serialas
Lietuvos kino centro vadovas Rolandas Kvietkauskas serialą „Černobylis“ dydžiu palygino su Vilniuje BBC filmuotu „Karu ir taika“. Anot jo, tai antras tokios reikšmingos apimties – tiek turinio, tiek finansine prasme – projektas Lietuvoje.
Šešių serijų televizijos filmą „Karas ir taika“ pagal Levo Tolstojaus romaną britų nacionalinis transliuotojas BBC Vilniuje kūrė 2015 metais. Pasaulyje nuskambėjo ir pats filmas, ir jo kūrybos procesas.
O Jungtinių Amerikos Valstijų žiniasklaida jau praėjusių metų pabaigoje paskelbė, kad penkių dalių seriale „Černobylis“ sovietų mokslininką Valerijų Legasovą, kurį Kremlius paskyrė tirti tragediją, suvaidins Jaredas Harrisas, labiausiai žinomas dėl vaidmens seriale „Mad Men. Reklamos vilkai“. Pastaraisiais metais J.Harrisas vaidino filmuose „Šerlokas Holmsas. Šešėlių žaidimas“ ir „Linkolnas“.
Viena didžiausių JAV televizijų HBO, garsėjanti brangiais ir ambicingais serialais, planus kurti filmą apie Černobylio branduolinę katastrofą pristatė prieš keletą mėnesių. HBO sukūrė tokius serialus kaip „Sopranai: Mafijos kronika“, „Šešios pėdos po žeme“, „Sostų karai“ ar „Vakarų pasaulis“.
Akademikas pasiūlė receptą
Apie serialo siužetą žinoma nedaug. Pasak HBO, serialą kuriančių kartu su britų „Sky“ televizija, atstovų, scenarijuje daugiausia dėmesio skirta tragiškiems avarijos padariniams: iškart žuvo kelios dešimtys žmonių, o daugiau nei 100 tūkstančių buvo priversti evakuotis iš aplinkinių teritorijų.
Avarija Černobylyje 1986-aisiais įvyko per saugumo patikrinimą sprogus ketvirtajam elektrinės reaktoriui, į atmosferą pakilęs radioaktyviųjų teršalų debesis pasiekė teritorijas nuo Švedijos iki Graikijos. Branduolinis kuras degė dešimt dienų, o pasklidusios radioaktyviosios dalelės užteršė iki trijų ketvirtadalių Europos.
Bandymas gesinti reaktorių smėlio maišais, mėtomais švino luitais nebuvo efektingas, kol vyriausybinėje komisijoje dirbęs neorganinės chemijos ir fizikos teoretikas akademikas V.Legasovas nepasiūlė recepto – specialaus smėlio, dolomito, molio ir švino mišinio, kuris maišais buvo mėtomas iš sraigtasparnių.
Tais laikais Sovietų Sąjungoje V.Legasovas buvo vienas didžiausių atominės energetikos specialistų.
1988 metais, per antrąsias tragedijos metines, balandžio 27 dieną, V.Legasovas gyvenimą baigė savižudybe. Jis buvo rastas pasikoręs savo bute. Manoma, kad mokslininkas taip pasielgė dėl sąžinės graužaties – dėl tūkstančių žmonių sužlugdytų gyvenimų.
V.Legasovas tada jau sirgo sunkia spindulinės ligos forma, buvo pasmerktas, mat Černobylyje praleido gerokai daugiau laiko, nei buvo leidžiama.
Į Lietuvą vilioja mokesčių lengvatos
„Yra HBO sprendimas filmuoti Lietuvoje šį didelį projektą, kuris išskirtinis savo apimtimi. Kad tokio dydžio kanalas atvyksta filmuoti į Lietuvą šitokios produkcijos, rodo du dalykus: mes turime patyrusius ir kokybiškas paslaugas teikiančius kino žmones Lietuvoje, nes kokybė yra vienas esminių elementų audiovizualinėje produkcijoje, antras dalykas – mokestinė paskata, kuri veikia trejus metus, tikrai pasiteisino“, – dėstė R.Kvietkauskas.
Įsigaliojusios Pelno mokesčio įstatymo pataisos leidžia Lietuvoje filmą kuriantiems gamintojams iš privačių rėmėjų gauti paramą, siekiančią iki 20 procentų filmo gamybos biudžeto. Tuo metu Lietuvoje pelningai veikiančios įmonės, norinčios neatlygintinai suteikti lėšų filmui gaminti, gali susimažinti apmokestinamąsias pajamas ta suma, kuria remia filmą, taip pat šia suma gali sumažinti ir pelno mokestį.
Todėl retai pasitaiko mėnesių, kad Vilniuje nevyktų filmavimo darbai, kartais piktinantys gyventojus dėl stabdomo eismo, kitų nepatogumų.
Pavyzdžiui, 2016 metais Lietuvos sostinėje kartu su Vilniaus kino biuru buvo įgyvendinti 42 kino projektai. Šiemet vasario pradžioje Vilniuje vyko lietuviškos komedijos „Linksmų sumautų“ ir Norvegijos kino kūrėjų komedijos „Naftos fondas“ filmavimo darbai.
Lietuviai kūrė atsaką garsiajai italų komedijai „Tobuli melagiai“, o norvegai televizijos seriale pasakos apie Norvegijos naftos fondą, kur pagrindinis herojus netyčia neteisėtai nusiperka didelės kompanijos neleistiną skaičių akcijų, po to jas parduoda, taip atnešdamas didžiulę naudą savo šaliai.
Abiem projektams įgyvendinti buvo įdarbinta daugiau nei 150 specialistų. Sausį Vilniuje viešėjo kino kūrėjai iš Kanados, filmavę televizijos dokumentiką žydų genocido tema. Filmas pasakos apie majoro Karlo Plagge pastangas Antrojo pasaulinio karo metu gelbėti žydų tautybės žmones nuo nacių vykdomo holokausto.
