1992-ųjų gruodis. Lietuvos gyventojai išgąsdinti ir sukelti ant kojų. Visi laikraščiai, radijas, televizija skelbia kraupią žinią – po vienkiemius vaikšto maniakas ir žudo pagyvenusius žmones. Vėliau per televiziją bus rodoma ir laikraščiuose spausdinama jo nuotrauka, smulkiai aprašomos visos šešios įvykdytos žmogžudystės, trys pasikėsinimai nužudyti, trylikametės išprievartavimas, plėšimai. Tačiau tai bus vėliau, kai jį pagaus. Iki tol pagrindiniai šalies dienraščiai rašo: „Po vienkiemius vaikšto žudikas“, „Šiandien prasidėjo maniako medžioklė“, „Maniakas nesurastas, bet yra žinoma, kad gali klajoti Šiaulių rajone“. Būkite budrūs. Visas aukas jis užmuša kirviu per galvą, visas aukas apiplėšia. Jis nuožmus ir šaltakraujis. Kelmės rajone, nužudęs auką, užvertė ją šiaudais ir dar kelias naktis ant jų miegojo. Raseinių rajone, vienoje sodyboje, nužudęs dvi senutes ir suradęs šampano, dar keletą dienų gėrė tuose pačiuose namuose“. Kas jis, pirmasis serijinis žudikas, nepriklausomoje Lietuvoje gąsdinęs ne tik vienkiemių gyventojus? Pasak vieno laikraščiuose cituoto policijos komisaro, tai jau ne žmogus, tai – vilkas. Kaip buvo nustatyta žudiko tapatybė? Kaip jis buvo sugautas ir teistas? Žudikas nekalto vaiko veidu.