Vieną dieną knygas į lauką išnešęs ir kitus filipiniečius jas pasiskolinti paraginęs Hernando Guanlao buvo maloniai nustebintas. Knygos ne tik nedingo, priešingai, vyro kolekcija nuo to karto tik augo.
Septintąją dešimtį perkopusiam vyrui mintis įkurti neoficialią biblioteką, arba, kaip jis vadina, knygų klubą, kilo 2000 metais po jo tėvų mirties. Aistringas knygų mylėtojas svarstė, kaip galėtų pagerbti tėvų atminimą.
Tuomet jam į galvą šovė mintis, kad jis galėtų skatinti visuomenę skaityti, nes būtent šį įprotį filipinietis perėmė iš savo tėvų.
„Namo viršuje pamačiau savo senas knygas ir nusprendžiau, kad jos gali būti naudojamos viešai”, – prisiminė Manilos gyventojas.
Knygų pilni namai
Kolekciją, kurioje buvo mažiau nei 100 knygų, H.Guanlao padėjo prie savo namo. Vyras norėjo pažiūrėti, ar kas nors užsimanys pasiskolinti iš jo knygų. Manilos gyventojai šiuo pasiūlymu noriai pasinaudojo.
Negana to, žmonės ne tik grąžindavo pasiskolintas knygas, bet ir atnešdavo savų, kad papildytų H.Guanlao kolekciją. Filipinietis prisipažįsta dabar jau net nenutuokiantis, kiek vadinamojoje viešojoje jo bibliotekoje yra knygų.
Tačiau vien lauke, prie jo namo priekinių durų, pastatytose lentynose ir dėžėse lengvai būtų galima suskaičiuoti 2–3 tūkst. egzempliorių. Įėjus į H.Guanlao namą galima išvysti jų dar daugiau – visose įmanomose vietose: garaže, namie ant laiptų, o į vieną kambarių apskritai sudėtinga patekti.
H.Guanlao netgi metė darbą, kad galėtų prižiūrėti biblioteką. Jos vyras nereklamuoja, tačiau vis tiek į ją kiekvieną dieną plaukia nuolatinis žmonių srautas.
Galioja viena taisyklė
Vietos bendruomenę knygų skaitymu bandantis užkrėsti filipinietis savo bibliotekoje turi įvedęs tik vieną taisyklę: nėra jokių taisyklių. Skaitytojai gali pasiimti tiek knygų, kiek nori, ir tokiam laikotarpiui, koks jiems patinka. Netgi visam laikui.
„Atrodo, kad knygos kalba man. Štai todėl jų taip daugėja. Knygos sako man, kad nori būti skaitomos. Nori, kad jomis būtų dalijamasi”, – šypsodamasis kalbėjo H.Guanlao.
Prieinamos ne visiems
Išlaikyti ir didinti biblioteką jam padeda tokie žmonės kaip Celine, gyvenanti netoliese. Kai knygų klube lankėsi britų transliuotojo BBC žurnalistai, filipinietė atvyko su dviem krepšiais knygų.
Dalį jų Celine grąžino, o kitas ketino paaukoti. Filipinietė teigė, kad jai patinka tokios bibliotekos idėja, nes šalies gyventojai, bent jau tie, kurie nėra turtingi, turi ribotą priėjimą prie knygų.
„Nebuvau jokiose viešosiose bibliotekose, išskyrus nacionalinę biblioteką Maniloje”, – sakė Celine.
Anot jos, minėta biblioteka yra gana toli ir iš jos negalima pasiskolinti knygų. Nusipirkti jų taip pat išgali ne kiekvienas filipinietis.
Vidutiniškai knyga šioje šalyje kainuoja 300 pesų (apie 20 litų), o atvežtos iš užsienio – ypač vaikų knygos – dažnai kainuoja dvigubai brangiau.
„Turint omenyje čia gyvenančių žmonių pajamas, manau, kad tėvai turi kitų prioritetų”, – dėstė filipinietė.
Idėja plinta ir kitur
Ne visi filipiniečiai gali pasiekti Manilos centre esančius H.Guanlao namus ir juose sudėtas knygas. Tad norėdamas pagelbėti neturtingiausioms bendruomenėms H.Guanlao pats veža joms knygas. Jas vyras gabena dideliame krepšyje, pritvirtintame prie dviračio.
Filipinietis taip pat davė keletą knygų žmogui, bandančiam įkurti panašią biblioteką šalies Bikolio regione, esančiame maždaug 10 valandų kelio nuo Manilos. Be to, H.Guanlao ketina padėti draugei, norinčiai įkurti biblioteką pačiuose Filipinų pietuose.
Moteris ketina įrengti knygų valtį, kuri plaukiotų aplink salas.
„Netinkamai elgiesi su knygomis, jeigu laikai jas spintelėje arba dėžėje. Knyga turi būti naudojama. Ji turi gyvybę, turi žinią”, – aiškino H.Guanlao.
Filipiniečių raštingumas – itin didelis
* Palyginti su kitomis besivystančiomis šalimis, Filipinų gyventojų lygis yra vienas aukščiausių.
* Raštingi yra maždaug 93 proc. filipiniečių, kuriems yra dešimt ir daugiau metų.
* Norėdama įžiebti nacionalinę vienybę nuo 1939 m. vyriausybė įvedė bendrą tagalogų kalbą, kuri vėliau pervadinta į filipinų kalbą. Ši kalba yra oficiali nacionalinė šalies kalba. Tačiau anglų kalba vartojama vyriausybėje ir švietimo sistemoje.
