Lorelei – sirena, nuostabia daina viliojanti pavojingos Reino uolos link plaukiančius upeivius - įkvėpė ne tik Heinrichą Heinę, bet ir Kęstutį Navaką, vis dažniau vadinamą meilės dainiumi. Šiuo vardu pavadintas unikalus K. Navako 50 meilės laiškų ir 50 meilės eilėraščių rinkinys, kuriam originalų voko pavidalą suteikė menininkė Sigutė Chlebinskaitė.
„Lorelei“ – tai penkiasdešimt trumpų esė, parašytų meilės laiškų forma. Kiekvieną laišką lydi meilės eilėraštis, savotiškas poetinis „post scriptum“. Tai pasaulinės poezijos klasikos (Waltherio von der Vogelweide's, Stefano George'o, Gottfriedo Benno, Edgaro Allano Poe, Guillaume'o Apollinaire'o, André Bretono) vertimai.
„Nacionalinės premijos laureatas toliau plėtoja retą mūsų raštijoje meilės epistolikos žanrą, paįvairindamas teksto audinį geriausiais savo meilės lyrikos pavyzdžiais ir klasikų vertimais, pasiekdamas įspūdingo daugiabalsiškumo. Tie „du viename“ sukuria savitą įtampos lauką, kuriame it kažkokioje neįvardytoje, bet tvarioje kultūrinėje orbitoje nenuspėjamomis trajektorijomis skrieja mylinčiųjų jausenos“, – sako poetas Rolandas Rastauskas.
Knyga asmeniška, intymi, aistringa, jos stilistika universali, virš-asmeninė, kartais galinti priminti A. Nykos-Niliūno dienoraščius ar Ch. Baudelaire‘o „Paryžiaus splyną“. Jos stilistinis diapazonas platus – nuo švelnios ironijos ir humoro, iki rezignacijos, ilgesio ir egzistencinio vienatvės reflektavimo.
„Lorelei“ jaučiasi K. Navako, lietuvių meilės lyrikos rinkinio „Dar penkios minutės nakties“ sudarytojo, (as)meninė patirtis. „Lorelei“ – yra laiškai ir apie literatūrą, ir tik labai pagiriotas paštininkas juos gali įmesti į konkrečios, kad ir mylinčios moters pašto dėžutę“, – pastebi prozininkė ir eseistė Giedra Radvilavičiūtė.
