Stokholmo literatūriniams sluoksniams bandant sudaryti praėjusių metų laureatės, kanadietės Alice Munro įpėdinio „fotorobotą“, svarstomos kelios itin dažnai minimos pavardės: nuo japono Haruki Murakami ir siro Adonio iki Kenijos Ngugi wa Thiong'o ir Čekijoje gimusio Milano Kunderos.
Tačiau nė vienas iš jų neiškyla kaip aiškus favoritas.
„Žinoma, turime tam tikrų idėjų, bet tai tik spėlionės“, – sakė Stokholmo knygų pardavėjas Matsas Olinas.
Šiemetinio laureato vardas bus paskelbtas ketvirtadienį 11 val. Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku.
Nei Stokholme, nei kitur niekas iš tikrųjų nežino, kaip laureatą renkanti Švedijos akademija priima savo sprendimą.
Svarstymas vyksta už uždarų durų ir yra įslaptinamas 50-čiai metų.
Žinoma tik tai, kad kasmet Švedijos akademija vasario mėnesį parengia visų gautų nominacijų – šį kartą jų skaičius yra 210 – sąrašą, kuris gegužę sutrumpinamas iki penkių pavardžių.
Bandydami numatyti laureatą ekspertai bando perprasti Akademijos narių slaptų svarstymų logiką.
Pirma užuomina galėtų būti kalba. Anglakalbiai rašytojai Nobelio premiją yra laimėję 27 kartus, o prancūzų ir vokiečių kalboms tenka po 13 premijų.
Švedų bulvarinio laikraščio „Aftonbladet“ kritikas Claesas Wahlinas sakė, kad „iš tikrųjų labai retai Akademija apdovanoja tą pačią kalbą dvejus metus iš eilės“, tad tai galėtų reikšti, kad po A.Munro pergalės 2013 metais anglų kalba šiemet neturi šansų.
Jei vėl bus pasirinkta ta pati kalba, „turi būti ... dvi pasaulio dalys, esančios labai toli“ viena nuo kitos, sako C.Wahlinas. Tai reikštų, kad, nors ir dažnai minimos, laureatėmis neturėtų tapti JAV rašytoja Joyce Carol Oates ir kanadietė Anne Carson.
Tačiau kita vertus, kaip sako švedų laikraščio „ Svenska Dagblad“ kritikė Elise Karlsson, „niekas labiau nenustebintų už dviejų kanadiečių iš eilės išrinkimą“, o Švedijos akademija „mėgsta stebinti“.
Geras kriterijus taip pat galėtų būti geografija.
„Neturėtų užtrukti, kol bus apdovanota Afrika“, – sakė leidėja Elisabeth Grate.
Afrikos rašytojai premiją per visą jos istoriją yra gavę tik keturis kartus. Praėjusį kartą tai nutiko 2003 metais, kai laureatu tapo Pietų Afrikos Respublikos Johnas M.Coetzee.
Laimėti gali Ngugi wa Thiong'o iš Kenijos, jei šiemetinė Nobelio literatūros premija neatiteks somaliečiui Nuruddinui Farahui. Jis yra toks rašytojas, kokie patinka Akademijai, sako C.Wahlinas.
Užuominą gali pateikti ir žanras. „Drauge su Munro jie taip pat apdovanojo apsakymų rašymo meną, lygiai taip pat kaip drauge su Dario Fo pripažino pasakojimo žanrą“, – sakė jis.
Laureatų sąraše yra labai daug romanistų, tad dabar daugiau galimybių galėtų turėti dramaturgai ar poetai, pavyzdžiui, siras Adonis, prancūzas Yves'as Bonnefoy arba Ko Unas iš Pietų Korėjos.
Tačiau Akademija taip pat galėtų apdovanoti negrožinę literatūrą ir išrinkti baltarusių žurnalistę Svetlaną Aleksijevič, sakė E.Karlsson.
Galiausiai premija gali atitekti kokiam nors ypač pagyvenusiam rašytojui, kol dar ne vėlu.
„Kai jie įteikė premiją Haroldui Pinteriui ir Tomui Transtroemeriui, tai buvo ypač dėl to“, – sakė C.Wahlinas. Šis argumentas galėtų būti palankus M.Kunderai.
H.Murakami yra interneto lažybininkų favoritas, bet ne toks populiarus tarp ekspertų.
„Murakami turbūt yra skaitytojų favoritas ir tikrai populiarus tarp daugelio žurnalistų, bet jam trūksta papildomos gelmės“, – mano E.Karlsson.
„Laureatai turi sugebėti perduoti stiprias emocijas, jų kūryba turi būti ne tik pramoginė, ji, visų svarbiausia, turi transliuoti kokią nors žinią, kuri verčia skaitytoją susimąstyti, pamatyti egzistenciją kitokiu kampu“, – sakė E.Grate.
