„Nuo kitų vaikams skirtų knygų „Rebekos salos“ skiriasi tuo, kad čia ir personažai, ir aplinka, ir kalbėsena yra kitokia – tai vaikas, kuris jau stovi viena koja ant suaugusiųjų pasaulio slenksčio. Todėl tai reikalauja ir kiek kitokio skaitytojo: turinčio vaizduotę bei humoro jausmą“, – apie naujausią savo romaną viename interviu pasakojo R.Šerelytė. Nors rašytoja romano „Rebekos salos“ skaitytojų neskirsto į jokias kategorijas – nei amžiaus, nei išsilavinimo, nei pažiūrų, šis romanas aiškiai skirtas paaugliams.
Ir pagrindinė veikėja – paauglė, ir jos gyvenimas – mokykla, namai, ir pažiūros, santykiai su kitais – viskas aprašoma iš paauglės pozicijų. Kalbėdama apie šį romaną autorė sako, kad idėjos knygai atėjo iš jos pačios paaugliškų prisiminimų, iš pokalbių su dukra. Galbūt dėl to Rebeka tikrai įtikinantis personažas. Rebeka – tipiška šiuolaikinė protinga, veikli, socialiai aktyvi paauglė. Iš tikrųjų tokių paauglių galima sutikti nemažai, tuo savo tikroviškumu Rebeka ir yra patraukli.
Direktorė – taip pat labai įdomi, keista ir spalvinga asmenybė. Ji visiška Rebekos priešingybė: Rebeka – realaus pasaulio paauglė, o direktorė – neabejotinai kito, mums nepažįstamo pasaulio atstovė. Jei Rebeka žavi savo realumu, tai direktorė intriguoja išskirtinumu: išvaizda ir elgesiu. Tai du visiškai skirtingi romano personažai, ir net neaišku, kuris jų įdomesnis, čia tikriausiai priklauso nuo skaitytojo... Dėmesio verta ir Ona Marija, nors autorė sako, kad šis personažas nėra išgalvotas, tačiau jis nukeltas į salų pasaulį.
Rebeka tarsi turi dvi motinas ir du tėvus – pirmi atstovauja realiam, antri – salų pasauliui. Tačiau ir tie, ir tie yra gana šabloniškos, tam tikram žmonių tipui atstovaujančios asmenybės. Gaila, kad salų tėvų charakteriai atsiskleidžia kur kas daugiau; taip ir Rebekos santykiai su jais aprašomi daug išsamiau. Nors ir galima nutuokti apie Rebekos santykius su realaus pasaulio tėvais, būtų įdomu, jei rašytoja būtų plačiau aprašiusi jų charakterius ir bendravimą realiame pasaulyje prieš Rebekai patenkant į salas. Kita vertus, juk knyga vadinasi „Rebekos salos“, tai ir rašytojos tikslas buvo pasakoti apie Rebeką salose.
Rašytoja teigia, kad romanas „Rebekos salos“ – jai nauja ir neišbandyta sritis. Nauja tuo, kad šiame romane autorė mėgino skaitytoją sudominti magiškuoju realizmu. Paminėjus šį žanrą daugelis iš karto prisimins Gabrielio Garcios Marquezo „Šimtą metų vienatvės“, tačiau R.Šerelytės knyga skirta paaugliams, taigi tema, knygos apimtis ir pats magiškasis realizmas skiriasi.
Rašytoja teigia, kad magiškojo realizmo tema jos kūryboje atsiranda iš paprastų dalykų, dinamiškos kasdienybės, absurdiškų, makabriškų situacijų, netikėtai nutikusių jos gyvenime, sutiktų keistų, mitinių žmonių, kurie patys savaime yra personažai. Tačiau romane įdomūs ne tik personažai, intriguoja visiškas ribų tarp tikrovės ir fantazijos nebuvimas. Ir negalima Rebekos persikėlimo į salas vadinti sapnu, kūrinyje net keletą kartų pasakoma, kad Rebeka nesapnuoja, o pabaiga kuo aiškiausiai parodo, kad ir negalėjo susapnuoti. Nereikėtų pro akis praleisti ir veidrodžio galios. Žinoma, to, ko išmoko salose, Rebeka galėjo išmokti ir realiame pasaulyje, tačiau tai būtų jau visai kitoks romanas.
Labai svarbu, kokiu būdu ir kaip keičiasi mergaitė – jai atveriamas ne tik kad nepažįstamas, bet tiesiog protu nesuvokiamas pasaulis, kuriame negalioja jokie logikos dėsniai. Skaitydama kartais susimąstydavau apie Lewiso Carrollo „Alisą Stebuklų šalyje ir Veidrodžio karalystėje“ (manau, kad Rebeka turėjo jaustis panašiai kaip Alisa, susidūrusi su jai nesuvokiamu pasauliu).
Romane netrūksta ir egzotikos. Visų pirma, Rebeka nukeliama į salas, ji visur keliauja valtimi, ją dažnai supa rūkas ir neįprasta erdvė (prieplauka, giraitė). Miesto vaikui tai turėtų būti visiškai nauja. Be to, mistiškas juodas terjeras yra savotiškas Rebekos vedlys – šuo atsiranda tada, kai reikia, ir nuveda ten, kur reikia.
Rebekai nemaloniai neįprasti ir jos namai saloje (dailios basutės čia pakabintos ant vinies, o viryklė kūrenama ugnimi). Ir tai dar ne visi (ne)malonumai, laukiantys Rebekos salose. Rekomenduoju nepraleisti progos ir drauge su Rebeka pakeliauti po salas, o kiek jų ir kokios jos, sužinosite skaitydami knygą. Galiu tik užsiminti, kad salos atspindi tai, kas svarbiausia Rebekos (o ir daugelio kitų paauglių) gyvenime.
