Skandalinga vizija
M.Houellebecqo, vieno garsiausių ir labiausiai į kitas kalbas verčiamų Prancūzijos rašytojų, šeštasis romanas „Pasidavimas“ („Soumission“) kalba tema, kuri neabejotinai kurstys debatus šalyje tęsiantis politiniam ir ekonominiam sąmyšiui.
Autorius įsivaizduoja, kaip Prancūzijoje įkurta Musulmonų brolijos partija 2022 metų prezidento rinkimuose įveikia Marine Le Pen vadovaujamą kraštutinių dešiniųjų Nacionalinį frontą (FN) ir susidaro sąlygos pirmajai šalies istorijoje islamiškai vyriausybei, kuriai vadovauja prezidentas Mohamedas Ben Abesas.
Sorbonos universitetas, kuriame dirba romano pasakotojas Fransua, tampa Paryžiaus Sorbonos islamo universitetu, moterys atsisako vakarietiškų drabužių ir renkasi hidžabą, o islamo neišpažįstantys profesoriai yra priversti atsiversti arba netenka darbo.
Nesiekė provokuoti
56 metų M.Houellebecqas 2001 metais sukėlė pasipiktinimą viename interviu pareiškęs, kad „pati kvailiausia religija yra islamas“. Tačiau šį kartą rašytojas neigia norėjęs šokiruoti.
„Negaliu pasakyti, kad ši knyga yra provokacija, jei tai reiškia skelbti dalykus, kuriuos laikau iš esmės neteisingais, vien tam, kad panervinčiau žmones“, – sakė jis literatūros žurnalui „The Paris Review“ prieš pasirodant romanui.
Rašytojas pripažino, kad jo knygoje pateikiamas scenarijus „nėra labai realistiškas“.
„Musulmonams turėtų pavykti sutarti vieniems su kitais, o tai sunkiai įsivaizduojamas dalykas,“, – aiškino rašytojas.
Pasak jo, jei toks talentingas politikas, kaip jo išgalvotas Ben Abesas, įsiveržtų į sceną, kokia nors musulmoniška partija būtų tikėtina, bet „tam prireiktų daugiau kaip septynerių metų – toks procesas užtruktų kelis dešimtmečius“.
Islamas - atpirkimo ožys
Vis dėlto romanas jau išprovokavo energingus debatus Prancūzijoje, kurioje gyvena didžiausia musulmonų bendruomenė Europoje ir kur FN neseniai šventė didžiulę rinkimų sėkmę.
Pasak islamo Europoje eksperto Francko Fregosi, romane dėstomas scenarijus „atspindi autoriaus ir visuomenės baimes“. „Kai kurie intelektualai ir komentuotojai provokuoja gyventojų baimes, užuot juos raminę. Mes kuriame socialinę islamo baimę, paverčiame islamą visų blogybių Prancūzijos visuomenėje priežastimi“, – sakė F.Fregosi.
Kairiosios pakraipos dienraščio „Liberation“ vyriausiojo redaktoriaus Laurent'o Joffrino teigimu, šios knygos pasirodymas „žymės datą idėjų istorijoje, kraštutinių dešiniųjų idėjų įsiliejimą į aukštąją literatūrą“.
Tačiau autorius rado ir šalininkų, tarp jų – literatūros pasaulyje.
Filosofas Alainas Finkielkrautas gyrė M.Houellebecqą už „atmerktas akis“, kad jis „nesileidžia įbauginamas politinio korektiškumo“, aprašo ateitį, kuri „yra tikėtina“.
Knyga sujudino Prancūziją. Ji jau vadinama 2015 metų literatūriniu įvykiu. Trečiadienį išeis pirmasis 150 tūkst. egzempliorių romano tiražas.
Pats M.Houellebecqas, 2010-aisiais pelnęs garbingiausią Prancūzijos literatūros apdovanojimą – Goncourt'ų premiją, pripažino, kad knyga turi „bauginamą pusę“, o jis naudojęs „gąsdinimo taktiką“, bet kartu siekęs įsivaizduoti save Prancūzijos musulmono kailyje.
„Jų situacija yra schizofreniška, nes musulmonams iš esmės rūpi ne ekonominiai, o socialiniai klausimai, – aiškino jis „The Paris Review“. – Jeigu musulmonas nori balsuoti, ką jam daryti? Jam nėra atstovaujama atstovaujama“.
