Kokios knygos buvo perkamiausios Vilniaus knygų mugėje?

Sekmadienį pasibaigusi Vilniaus knygų mugė patvirtino vieną dalyką: jei esi žinomas veidas ir visas keturias dienas daliji autografus, tavo knyga turi daugiausia galimybių atsidurti tarp renginyje perkamiausių.

Daugiau nuotraukų (1)

Ramūnas Gerbutavičius („Lietuvos rytas“)

Feb 24, 2015, 5:00 AM, atnaujinta Jan 12, 2018, 12:37 PM

Vasario 19–22 dienomis vykusioje Vilniaus knygų mugėje dalyvavę leidėjai skaičiuoja pelną, o lankytojai, tikėkimės, jau skaito įsigytas knygas. Mugę šiemet aplankė per 66 tūkst. žmonių.

Šiųmetėje mugėje per keturias dienas įvyko per 400 daugiau ar mažiau prasmingų kultūrinių renginių.

Šiaip ar taip, ne mažiau svarbu buvo ir tai, kas vyko prie leidyklų stendų.

Kokios knygos buvo perkamiausios šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje? Tiksliai atsakyti į šį klausimą keblu, nes oficialių pardavimo duomenų nėra.

Vis dėlto pabandžiau išsiaiškinti mugės bestselerius.

Dešimties leidyklų atstovų tiesiai šviesiai paklausiau, kokia jų leidyklos knyga pirkėjai mugėje domėjosi labiausiai?

Amžinasis A.Čekuolis

Leidyklos „Alma littera“ vadovė Danguolė Viliūnienė nė nemirktelėjusi ištarė, kad iš šios leidyklos mugėje pristatytų knygų perkamiausios buvo Algimanto Čekuolio „Iš ko šaiposi pasaulis“ ir Andriaus Tapino „Maro diena“. Šiek tiek daugiau pirkėjų dėmesio sulaukė A.Čekuolio knyga.

A.Čekuolio „Iš ko šaiposi pasaulis“ – faktų proza apie kairiarankių paslaptį, meną gyventi, gyvūnų psichologiją, meilės galią ir grimasas. A.Tapino stimpanko žanro romanas „Maro diena“ – populiariosios „Vilko valandos" tęsinys.

Pirko detektyvus

„Baltų lankų“ vadovas Saulius Žukas perkamiausiomis šios leidyklos knygomis pavadino du romanus – Jo Nesbø „Galvų medžiotoją“ ir Adamo Johnsono „Našlaičių prižiūrėtojo sūnų“.

Garsaus norvegų rašytojo J.Nesbo romanas toks įtemptas, kad, pasak kai kurių kritikų, skaitytojams net svaigsta galva.

A.Johnsono kūrinys visai kitoks. Tačiau „Našlaičių prižiūrėtojo sūnus“ intriguoja tuo, kad jo veiksmas vyksta paslaptingiausios pasaulyje diktatūros šalyje – Šiaurė Korėjoje.

Domino ir troleibusai

Leidyklos „Kitos knygos“ vadovas Gediminas Baranauskas kaip perkamiausius išskyrė du leidinius – britų neurologo ir neuropsichologo Oliverio Sackso „Haliucinacijas“ ir lietuvių autorių apsakymų rinkinį „Troleibuso istorijos“.

„Haliucinacijos“ perkelia į slėpiningą haliucinacijų pasaulį. Šio fenomeno prigimtį autorius aiškina remdamasis naujausiais mokslo tyrimais, konkrečiomis pacientų ligų istorijomis, literatūriniais pavyzdžiais.

„Troleibuso istorijos“ – lietuvių trumposios prozos rinktinė.

15 autorių – nuo Ričardo Gavelio iki Jurgos Tumasonytės – apsakymus sieja mūsų didmiesčių simboliu tapęs troleibusas.

Marškinėliai ir knygos

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidyklos vadovas Gytis Vaškelis džiaugėsi, kad mugės lankytojai labiausiai pirko ne tik marškinėlius su lietuvių rašytojų atvaizdais, bet ir lietuvių klasikų knygas.

Perkamiausia savo vadovaujamos leidyklos knyga mugėje jis įvardijo Vytauto Mačernio eilėraščių rinkinį „Man patiko tik vandenys gilūs“.

Knygoje įdėta ir kompaktinė plokštelė, kurioje poeto eilėraščius skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Nemarusis R.Granauskas

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos redaktorius Arnas Ališauskas tvirtino, kad lankytojai labiausiai domėjosi šviesaus atminimo Romualdo Granausko autobiografine knyga „Trečias gyvenimas“.

Jis taip pat teigė, kad mugėje buvo baigtas parduoti visas išleistas istoriko Tomo Vaisetos pirmosios knygos „Paukščių miegas" tiražas. A.Ališauskui gerų emocijų suteikė ir tai, kad daug lankytojų įsigijo Jameso Joyce’o perleisto romano „Ulisas“ dvitomį, kainavusį 30 eurų.

Mokysis lotyniškų posakių

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro (MELC) atstovės pirštais rodė į dvi skirtingas knygas. Viena tvirtino, kad pirkėjai labiausiai domėjosi knyga „Lotyniški posakiai ir sparnuoti žodžiai“.

Kita tvirtino, kad perkamiausi buvo „Viduramžių Lietuvos viešpačiai“, kurią parengė Tomas Baranauskas, Inga Baranauskienė ir Artūras Slapšys.

„Žmonės šia knyga domėjosi ne tik dėl patrauklios tematikos, bet ir dėl prieštaringos T.Baranausko asmenybės“, – sakė MELC atstovė.

Visagalė reklama

Leidyklos „Obuolys“ atstovai teigė, kad mugėje perkamiausios buvo tos jų išleistos knygos, kurių autoriai nepatingėjo bendrauti su skaitytojais ir reklamuoti savo leidinių.

Tai Andrius Užkalnis, pristatęs „Antrąją Evangeliją pagal Užkalnį“, Laisvė Radzevičienė ir Vytaras Radzevičius, išleidę knygą „Arvydas Sabonis 11“, ir Andrius Pauliukevičius, mugėje reklamavęs savo knygą „Tobulas kūnas“.

Svečio galia

„Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė tvirtino, kad pačios perkamiausios buvo Gregory Feiferio „Rusai. Žmonės už valdžios fasado“ ir šių metų pradžioje mirusios australų rašytojos Colleen McCullough „Saldžiai kartu“.

G.Feiferio „Rusai“ – lengvu, bet įtaigiu stiliumi parašyta Rusijos gyventojų įpročių ir tradicijų istorija, kuri turėtų ypač sudominti jaunesniąją kartą. „Saldžiai kartu“ – „Erškėčių paukščių“ autorės romanas, kuriame XX a. pradžios Australijos istorija virsta keturių moterų gyvenimo, meilės ir brandos istorijomis.

Pirko lietuvės romaną

Leidyklos „Vaga“ atstovas teigė, kad perkamiausia šios leidyklos knyga mugėje buvo Rasos Aškinytės romanas „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“.

Šis romanas Metų knygos rinkimuose buvo išrinktas geriausia knyga suaugusiųjų kategorijoje. R.Aškinytės kūrinį kritikai vadina vienu įdomesnių ir stipresnių pastarojo meto lietuviškų romanų.

Pirkėjai taip pat domėjosi šios leidyklos išleistu Nobelio premijos laureatės Doris Lessing romanu „Auksiniai užrašai“. Jame pasakojama subtili istorija apie rašytoją Aną Vulf ir jos santykius su vyrais, meilužiais ir vaikais.

Parduoda vis daugiau

„Versus aureus“ vadovas Arturas Mickevičius mugėje kaip perkamiausias šios leidyklos knygas įvardijo Ingridos Jakubavičienės „Seseris“ ir Arvydo Anušausko „KGB. Visiškai slaptai“.

I.Jakubavičienė savo knygoje pasakoja apie dvi ryškiausias tarpukario Lietuvos politinio gyvenimo veikėjas – Sofiją Smetonienę ir Jadvygą Tūbelienę. A.Anušauskas, kone visas mugės dienas nesitraukęs nuo mugės stendo, knygoje „KGB“ rašo apie okupuotos Lietuvos teritorijoje 1954–1991 metais veikusią komunistinę slaptąją tarnybą.

Pasak A.Mickevičiaus, ši leidykla kiekvienais metais mugėje parduoda vis daugiau knygų: „Lietuvoje žmonių mažėja, bet knygų kasmet parduodame daugiau. Vadinasi, popierinės knygos laidotuvių niekada nebus.“

Vilniaus knygų mugėje įteiktos premijos

Akcijos „Metų knygos rinkimai 2014“ nugalėtojomis tapo šios knygos: suaugusiųjų kategorijoje – Rasos Aškinytės romanas „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“ (leidykla „Vaga“), poezijos kategorijoje – Vytauto Stankaus knyga „Iš veidrodžio, už“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), knygų paaugliams kategorijoje – Vytauto Račicko apysaka „Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais“ (išleido V.Račickas), vaikų kategorijoje – Danguolės Kandrotienės apysaka-pasaka „Spintos istorijos“ (leidykla „Terra Publica“).

Mugėje įteikta septintoji Jurgos Ivanauskaitės premija. Šiais metais laureate tapo Giedrė Kazlauskaitė už eilėraščių knygą „Meninos“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).

Vilniaus knygų mugėje apdovanoti gražiausių 2014 metų knygų dailininkai, leidėjai ir spaustuvininkai. Pagrindinė Metų premija skirta dailininkui Jurgiui Griškevičiui už knygą „Vitas Luckus. Biografija. Kūryba“, kurią sudarė Margarita Matulytė ir Tatjana Luckienė-Aldag (leidykla – Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius ir Lietuvos dailės muziejus; spaustuvė – uždaroji dizaino ir leidybos akcinė bendrovė „Kopa“).

Įteiktos Patriotų premijos. Justinas Sajauskas apdovanotas už partizanų epo istorijas knygoje „Neužmirštami Suvalkijos vardai“. Daliai Stakytei-Anysienei, Laimai Petrauskaitei-Vanderstoep ir Daliai Cidzikaitei premija skirta už nelengvą istorinę atmintį be interpretacijų knygoje „Manėm, kad greit grįšim. 18 pasakojimų apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944“. Miglei Anušauskaitei ir Gerdai Jord premija skirta „už drąsų ir netikėtą žvilgsnį į Lietuvą įkvepiančią istoriją“ knygoje „10 litų“.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto skiriamas kūrybiškiausios knygos apdovanojimas skirtas Kipre gyvenančiai rašytojai Daliai Staponkutei už esė knygą „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja“ (leidykla „Apostrofa“).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.