Atkūrė tokį aštuonių kambarių Maironio butą, kokiame jis gyveno

Aštuoniasdešimtmetį švenčiantis Maironio lietuvių literatūros muziejus lankytojus kviečia pasižvalgyti po visiškai rekonstruotą poeto memorialinį butą. Aštuonių kambarių buto puošmena – didžioji svetainė, kurioje lankėsi tarpukario elitas.

Restauruotas Maironio butas – toks, kokį paliko poetas.<br>Reportažo kadras.
Restauruotas Maironio butas – toks, kokį paliko poetas.<br>Reportažo kadras.
Restauruotas Maironio butas – toks, kokį paliko poetas.<br>Reportažo kadras.
Restauruotas Maironio butas – toks, kokį paliko poetas.<br>Reportažo kadras.
Restauruotas Maironio butas – toks, kokį paliko poetas.<br>Reportažo kadras.
Restauruotas Maironio butas – toks, kokį paliko poetas.<br>Reportažo kadras.
Restauruotas Maironio butas – toks, kokį paliko poetas.<br>Reportažo kadras.
Restauruotas Maironio butas – toks, kokį paliko poetas.<br>Reportažo kadras.
Daugiau nuotraukų (4)

Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt

Sep 18, 2016, 11:24 AM, atnaujinta May 12, 2017, 6:27 PM

Lankytojus praverti Maironio buto duris muziejus pirmąsyk pakvietė 1936-ųjų birželį, praėjus ketveriems metams po poeto mirties. Šiandien lankytojams atviri visi aštuoni kambariai, po rekonstrukcijos jie tokie patys, kaip gyvenant Maironiui.

„Restauruotas visas buto interjeras – sienos, grindys (kai kur grindys pakeistos naujomis), langai, lubos; perdažymo nemažai. Buvo tikrai sudėtingų vietų, nes bute nemažai trafaretinės tapybos skirtingomis spalvomis. Tai buvo pats sudėtingiausias ir daugiausia laiko bei kruopštumo reikalaujantis darbas“, – pasakoja UAB „Senamiesčio restauratoriai“ vadovas Andrius Striūna.

Muziejaus vadovė sako, kad pirmą kartą lankytojai ratu gali apeiti visą poeto butą. Baldai, paveikslai, asmeniniai Maironio daiktai, knygos – daug ką pavyko išsaugoti, nes muziejuje iki 1958-ųjų gyvenusi poeto sesuo Marcelė budria akimi stebėjo, kad niekas nebūtų sunaikinta. Bute – nemažai laikrodžių ir skirtingų dailininkų tapytų Maironio portretų.

„Kultūros, meno žmonės irgi galvojo, kad jie turi kažkaip įsiamžinti. Ir Maironis buvo iš tų žmonių, kuris mėgo, kaip aš juokauju, „portretuotis“ – neatsisakydavo geram dailininkui pozuoti. Aišku, tam dailininkui būdavo gerai, nes Maironis užmokėdavo negailėdamas. Na, ir pats Maironis įsiamžino. Tikrai yra bent penki puikūs portretai“, – pasakoja Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė.

Buto puošmena – didžioji svetainė, kurią dekoravo garsus dailininkas Tadas Daugirdas. Direktorė sako, kad atvira svečiams ji būdavo retai, bet jei sienos prabiltų, išgirstume įdomių ir pikantiškų istorijų iš aukštuomenės gyvenimo.

„Jau ir Juozas Tumas-Vaižgantas, ir kiti sakė, kad va – yra Kaune toks žmogus, garbus prelatas, rašytojas, kuris turi didelį kambarį, tokią menę, į kurią ne gėda pakviesti ir užsienio diplomatus, ir svečių iš užsienio, ir lietuvių prezidentą. Tuo metu tai buvo kaip toks priėmimų kambarys“, – teigia A. Ruseckaitė.

Rekonstruojant memorialinį butą, atkurta ir virtuvė, kurioje šeimininkaudavo poeto sesuo, taip pat – biblioteka, darbo ir poilsio kambariai, miegamasis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.